Patriarcho Baltramiejaus laiškas Ukrainos ortodoksams. Kijevo augziliaro komentaras
apie situaciją
Ukrainoje intensyvėjant separatistų, remiamų Rusijos, veiksmams, tvyrant nerimui visoje
šalyje, į Ukrainos ortodoksus iškilmingai kreipėsi patriarchas Baltramiejus, Konstantinopolio
patriarchato vadovas, dvasinis ortodoksų pasaulio primas. Jo laiškas buvo paskelbtas
Verbų sekmadienio proga.
Žvelgdama į sunkius Ukrainos iššūkius šiandien, Konstantinopolio
Bažnyčia, pažymėjo patriarchas, žino apie Ukrainos badą (holodomorą), apie pasaulinių
karų ir dešimtmečiais trukusio totalitarizmo žaizdas.
Dabartinis laikmetis
ortodoksams yra tinkamas prisiminti apaštalo Pauliaus kvietimą išsaugoti „vienybę
Dvasioje ir taikos ryšį“, atsiminti, kad Kristaus karalystė yra ne šio pasaulio karalystė
ir kad Palmių sekmadienį jau numatoma meilės pergalė prieš neapykantą, tiesos prieš
melą, gyvenimo prieš mirtį. Mes tikime, - rašo Baltramiejus, - kad geros valios Ukrainos
žmonės pasieks išgydymą ir susitaikymą.
Jis užsiminė ir apie ortodoksų bažnytinius
susiskaldymus, linkėdamas, kad jie taip pat būtų išgydyti iki 2016 metų didžiojo ortodoksų
Bažnyčios sinodo.
*
Apie situaciją Ukrainoje šiuo metu be užuolankų
Italijos katalikų agentūrai SIR komentavo graikų katalikų vyskupas, Kijevo augziliaras
Bogdanas Dziurahas.
Neturėdami paramos tarp vietos žmonių, - kalbėjo vyskupas,
- Kremlius siunčia savo agentus į didžiuosius rytų Ukrainos miestus, kad išprovokuotų
netvarką ir įtampą. Jie bando imituoti Maidaną, tačiau iš tiesų tai tęsinys rusiško
projekto, kuriuo siekiama sugriauti gimstančią Ukrainos valstybės demokratiją. Jie
bando, kol kas be didelės sėkmės, įtraukti vietinius žmones, kurie nepatenkinti naująja
ukrainiečių valdžia, bet tik kartoja Maskvos parašytus postulatus. Jų protestai iš
esmės siekia sutrukdyti politinio ir socialinio normalizavimo procesą, remiamo visų
ukrainiečių, ir sutrukdyti gegužės 25 dienos prezidento rinkimus.
Vyskupas
Dziurahas pabrėžė, kad nuo pat pradžių Bažnyčios Ukrainoje yra vieningos vertinant
tiek proeuropietišką kryptį Ukrainos užsienio politikoje, tiek Rusijos invaziją Ukrainos
teritorijoje. Visos Bažnyčios išreiškia bendrą poziciją per visų Ukrainos Bažnyčių
tarybą. Tarybos narė taip pat yra Ukrainos ortodoksų Bažnyčia, priklausanti nuo Maskvos
patriarchato jurisdikcijos. Beje, būtent ji šiuo metu pirmininkauja Tarybai.
Komentuodamas
nesenus Maskvos patriarchato išreikštus priekaištus ir kaltinimus Ukrainos graikų
katalikų Bažnyčiai, dėl jos pozicijų dabartinės krizės kontekste, taip pat esą, kad
ji kliudo Maskvos ir Romos Bažnyčių dialogui Kijevo augziliaras sakė, kad tai nėra
kažkas naujo ir stebinančio.
Pasak jo, galbūt Maskvoje nesuprantama ar nežinoma,
kas dedasi politiniame, socialiniame ir religiniame Ukrainos gyvenime. Kita vertus,
yra rimtų abejonių ar pati Maskvos patriarchato ortodoksų Bažnyčia trokšta nuoširdaus
dialogo meilėje ir tiesoje su katalikų Bažnyčia. Jei kažkas nori ką daryti, ieško
progų. O jei nenori, ieško pateisinimų.
Pasak Bogdano Dziuraho, graikų katalikų
Bažnyčia remia bendrus laisvės, lygybės, pagarbos žmogaus orumui ir teisingumo principus.
Prasidėjus giliai krizei, nulemtai korumpuotos Janukovičiaus valdžios, ir rusų karinei
invazijai į Krymą, iškilo pačios Ukrainos egzistencijos klausimas. Niekas negali likti
abejingu tokiomis aplinkybėmis. Todėl graikų katalikų Bažnyčios Ukrainoje galva Sviatoslavas
Ševčiukas kreipėsi tiek į pasaulio krikščionis, tiek į tarptautinius autoritetus.
Jis neprašė karinio įsikišimo, prašė maldos bei politinio ir moralinio palaikymo.
Galų gale įvykiai Ukrainoje liečia ne vien ją. (Vatikano radijas)