Popiežius Pranciškus kunigams: Esame patepti džiaugsmo aliejumi (+video)
Didžiojo ketvirtadienio rytą, kaip visi vyskupai savo katedrose, popiežius Pranciškus,
tiesa, ne Romos katedroje, bet šv. Petro bazilikoje, kartu su Romoje gyvenančiais
kardinolais, vyskupais ir vyskupijos kunigijos atstovais aukojo Krizmos Mišias. Jų
metu visi kartu atnaujino kunigystės šventimų dieną duotus pažadus. Mišių metų taip
pat pašventinti aliejai, naudojami teikiant sakramentus.
Mes esame patepti
džiaugsmo aliejumi, kad ir kitus juo pateptume, - kreipėsi Pranciškus į kunigus. Kunigo
džiaugsmo šaltinis yra Tėvo Meilė. Viešpats nori, kad šis džiaugsmas „būtų mumyse“
ir kad „jam nieko netrūktų“ (Jn 15,11). Pagalvokime apie Mergelę Mariją. Ji yra „Gyvosios
Evangelijos Motina, džiaugsmo mažutėliams Versmė“ (Evangelii gaudium 288).
Manau, - sakė Pranciškus, - kad visiškai pagrįstai galime sakyti, jog kunigas yra
mažutėlis. Nepamatuojamo dydžio dovana, kuri mums suteikta, kad galėtume vykdyti savo
tarnystę, mus pačius paverčia mažiausiais tarp žmonių. Kunigas yra didžiausias neturtėlis,
jeigu Jėzus jį praturtina savo neturtu. Jis yra nenaudingiausias tarnas, jeigu Jėzus
yra jo bičiulis. Jis yra pats neišmintingiausias tarp žmonių, jeigu Jėzus jį ištvermingai
moko kaip Petrą. Jis yra silpniausias iš visų krikščionių, jeigu Jėzus jį stiprina
savo kaimenėje. Aš esu kunigas, nes Dievas maloningai pažvelgė į mano mažumą. Mažumas
yra mūsų džiaugsmas!
Toliau homilijoje Šventasis Tėvas kalbėjo apie patį džiaugsmą.
Kas jis yra? Pirmasis aspektas – tai patepimas džiaugsmu. Patepti džiaugsmu. Džiaugsmas
patepa,džiaugsmas pasiekia širdį, perkeičia ir sustiprina sakramento galia. Malonė
pripildo mus visus, persismelkia iki kaulų. Iš mūsų vidaus veržiasi džiaugsmas, mūsų
patepimo aidas.
Antras aspektas: džiaugsmas negenda. Esame gavę dovanos pilnatvę,
iš kurios nieko negalima atimti ir prie kurios neįmanoma nieko pridėti. Tai nesibaigiančio
džiaugsmo šaltinis, negendančio džiaugsmo, kurį Viešpats mums pažadėjo ir niekas negali
jo iš mūsų atimti. Tas džiaugsmas gali kartais būti užmigdytas, gali prigęsti užgožtas
nuodėmių ar gyvenimo sunkumų, tačiau jis išlieka kaip žarija po pelenais ir visada
jis gali vėl suliepsnoti. Dėl to, turime visada atsiminti Pauliaus raginimą Timotiejui:
„Todėl tau primenu reikalą atgaivinti Dievo malonės dovaną, suteiktą mano rankų uždėjimu“
(2 Tim 1,6).
Misionieriškas džiaugsmas. Šį trečiąjį bruožą noriu ypatingai
pabrėžti, - sakė Popiežius. Kunigo džiaugsmas yra misionieriškas, tai yra, jis labai
artimai susijęs su šventąją Dievą tikinčiųjų žmonių tauta. Patepimas – tai siuntimas
savo ruožtu patepti Dievo tautos narius: krikštyti, teikti sutvirtinimo sakramentą,
gydyti, laiminti, guosti ir evangelizuoti.
Kunigo džiaugsmo brolis yra neturtas,
- tęsė popiežius Pranciškus. Vien žmogiškojo džiaugsmo kunigas neturi, nes jis jo
atsisakė. Džiaugsmą jam teikia Viešpats ir Dievo tauta. Jis pats neturi jo sau ieškoti.
Kunigo džiaugsmo sesuo yra ištikimybė. Mes patys, kaip žmonės, nesame nekalti, nes
esame nusidėjėliai, tačiau esame susieti nutraukiamu ištikimybės ryšiu su mūsų Sužadėtine
Bažnyčia. Tai yra mūsų vaisingumo sąlyga. Kunigas susilaukia iš Viešpaties dvasinių
vaikų: tai tie, kuriuos jis pakrikštijo; kurių santuoką palaimino; kuriems padėjo
atsikelti; tai ligoniai ir vargšai, kuriems jis padeda; tai jo ugdomas jaunimas. Jie
yra jo „Sužadėtinė“, kurią jis myli ir kuriai yra ištikimas. Kunigo džiaugsmas turi
taip pat brolį klusnumą. Klusnumas hierarchinei Bažnyčiai tai ne tik klusnus gautų
pareigų vykdymas, bet taip pat savęs paties suvokimas kaip Dievo vaiko, kaip vienybė
su Dievu Tėvu, iš kurio kyla visokia tėvystė.
Kiekvienas pašauktasis težino,
- sakė Popiežius, - kad įmanomas džiaugsmas, kuriam nieko netrūksta. Tai džiaugsmas
to, kuris buvo paimtas ir Dievo tautos ir Jėzaus, Gerojo Ganytojo, pasiųstas į ją
kaip jo dovanų ir paguodos dalintojas, ypatingai artimas šio pasaulio mažiesiems ir
atstumtiems, pavargusiems ir prislėgtiems, išblaškytiems kaip avys be piemens. Pats
Viešpats per savo kunigus darbuojasi savo tautos labui. Kunigo geranoriškumo dėka
Bažnyčia tampa namais su atvertomis durimis, tampa priebėga nusidėjėliams, namų židiniu
benamiams, slaugos namais ligoniams, jaunimo stovyklaviete, mokyklos klase, kurioje
mokoma katekizmo, ruošiama pirmajai Komunijai. Kai žmonėms reikia pagalbos, kai jie
ko nors trokšta, kunigas juos išklauso, - kalbėjo Popiežius ir baigdamas homiliją
prašė Viešpatį, kad kunigiškos tarnystės pašaukimu uždegtų jaunų vyrų širdis ir įkvėptų
jiems drąsos atsiliepti į pašaukimą; prašė savo malone lydėti visus tarnystę vykdančius
kunigus, laiminti senatvės sulaukusius ir ligos prislėgtus. (Vatikano radijas)