Balandžio 27 d. šventaisiais paskelbus Joną XXIII ir Joną Paulių II Bažnyčios liturginiame
kalendoriuje iš viso bus minima 80 šventųjų popiežių (iš 264). Paskutinė popiežiaus
kanonizacija vyko prieš 60 metų – popiežius Pijus XII 1954 m. paskelbė šventuoju popiežių
Pijų X, vadovavusį Bažnyčiai nuo 1903 iki 1914 m.
Šventaisiais paskelbti visi
Bažnyčios persekiojimo laikotarpio popiežiai (iki 313 m.), o taip pat didelė dauguma
popiežių, valdžiusių iki septintojo amžiaus pabaigos. Vėliau šventųjų ir palaimintųjų
irgi būta, bet kur kas mažiau. Bažnyčios istorijoje yra pora laikotarpių, trunkančių
nuo šimto iki pusantro šimto metų, kai nė vienas popiežius nepaskalbtas nei palaimintuoju,
nei šventuoju. Padėtis gerokai pasikeitė naujausiais laikais: po ateinančio sekmadienio
kanonizacijos, iš aštuonių dvidešimtojo amžiaus popiežių trys – Pijus X, Jonas XXIII
ir Jonas Paulius II bus šventieji, kiti trys – Pijus XII, Paulius VI ir Jonas Paulius
I netolimoje ateityje turėtų būti paskelbti palaimintaisiais.
Pirmaisiais Bažnyčios
amžiais mirusio pavyzdingo krikščionio šventumas buvo pripažįstamas vietiniu mastu,
nebuvo beatifikacijų ir kanonizacijų tokių kaip šiandien. Tik dešimtajame amžiuje
susiformavo tradicija, kad mirusio pavyzdingo krikščionio šventumą turi pripažinti
ne tik vietos vyskupas, bet ir popiežius. Nuo tryliktojo amžiaus kanonizacijos tapo
tik popiežiaus prerogatyva. Nuo šešioliktojo amžiaus atsirado formalus skirtumas tarp
palaimintųjų ir šventųjų. Palaimintaisiais vadinami vietiniu mastu žinomi ir gerbiami
šventieji; šventaisiais – tie, kurių vardai įrašyti į visos Bažnyčios gerbiamų šventųjų
kalendorių. (Vatikano radijas)