2014-04-22 16:30:27

Popiežius aplankys kelias Romos bažnyčias


Velykų oktavos ketvirtadienį, balandžio 24 d., popiežius Pranciškus aplankys Romos šv. Ignaco bažnyčią; gegužės 4-ąją numatytas popiežiaus vizitas šv. Stanislovo bažnyčioje, Romos centre, o po dviejų savaičių, gegužės 18-ąją, – šalia Romos miesto esančioje Marijos, Dieviškosios Meilės Motinos šventovėje.

Šv. Ignaco bažnyčia yra viena iš dviejų pagrindinių Romos jėzuitų bendruomenės bažnyčių. Jėzuitų steigėjo šv. Ignaco Lojolos relikvijos saugomos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje, prie kurios šventasis gyveno ir nuo kurios prasidėjo jėzuitų veikla. Tuo tarpu šv. Ignacui dedikuota bažnyčia buvo pastatyta prie Romos kolegijos, tai yra prie jėzuitų iki devynioliktojo amžiaus pabaigos vadovauto universiteto. Šioje bažnyčioje popiežius Pranciškus kartu su Romos jėzuitais dėkos už naują šventąjį, balandžio 3 d. kanonizuotą Amerikos žemyno apaštalą jėzuitą kunigą Juozapą de Anchieta.

Šv. Stanislovo bažnyčia, kurią popiežius aplankys gegužės 4 d., susijusi ir su lietuvių katalikų istorija. Ją, ankstesnės bažnyčios vietoje, šešioliktojo amžiaus pabaigoje pastatydino Kulmo vyskupas kardinolas Stanislovas Hozijus. Nuo to laiko prie jos glaudėsi piligrimai, atvykstantys į Romą iš Abiejų Tautų Respublikos. Po Respublikos žlugimo ir po Napoleono kampanijos, šv. Stanislovo bažnyčią savo globon perėmė carinės Rusijos valdžia ir ji tapo Rusijos imperijos katalikų bažnyčia Romoje. Po pirmojo pasaulinio karo bažnyčia atiteko lenkams katalikams ir dabar ji turi lenkų nacionalinės parapijos statusą. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą ir karo metais šiai bažnyčiai vadovavo, kaip paskutinis carinės valdžios paskirtas rektorius, lietuvis prelatas Kazimieras Prapuolenis.

Šalia Romos esančiai Marijos šventovei davė pradžią 1740 m. įvykęs stebuklas: Pro Castel di Leva gyvenvietę (kurios griuvėsiai išlikę iki mūsų dienų) einantį keleivį užpuolė gauja piktų šunų; jis, pažvelgęs į Marijos paveikslą, pakabintą virš miestelio vartų, ėmė šauktis Dievo Motinos pagalbos ir šunys staiga pasitraukė. Stebuklo vietą pradėjo lankyti maldininkai, atsirado liudijimų apie kitus stebuklus, paveikslas nuo vartų buvo perkeltas į bažnyčią, kuri ir tapo dabartine Marijos šventove. Ši vieta garsi taip pat 1944 m. birželį čia vykusiu didžiuliu susibūrimu Romos gyventojų, maldaujančių, kad miestas būtų išgelbėtas nuo sunaikinimo. Ir iš tiesų, vokiečių kariuomenė nesigindama pasitraukė iš Romos ir sąjungininkai be šūvio įžengė į miestą. Dar kartą romiečiai į šią šventovę susirinko 1944 m. spalio mėnesį padėkoti Dievo Motinai už miesto išgelbėjimą. Prieš du dešimtmečius buvo pastatyta nauja šventovės bažnyčia. Kasmet nuo Atvelykio iki gruodžio mėnesio kiekvieno šeštadienio vidurnaktį iš Romos miesto centro pajuda pėstieji piligrimai, kurie pasiekę šventovę, dalyvauja 5 val. ryto aukojamose Mišiose. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.