Velykų oktavos ketvirtadienį, balandžio 24 d., popiežius Pranciškus aplankys Romos
šv. Ignaco bažnyčią; gegužės 4-ąją numatytas popiežiaus vizitas šv. Stanislovo bažnyčioje,
Romos centre, o po dviejų savaičių, gegužės 18-ąją, – šalia Romos miesto esančioje
Marijos, Dieviškosios Meilės Motinos šventovėje.
Šv. Ignaco bažnyčia yra viena
iš dviejų pagrindinių Romos jėzuitų bendruomenės bažnyčių. Jėzuitų steigėjo šv. Ignaco
Lojolos relikvijos saugomos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje, prie kurios šventasis
gyveno ir nuo kurios prasidėjo jėzuitų veikla. Tuo tarpu šv. Ignacui dedikuota bažnyčia
buvo pastatyta prie Romos kolegijos, tai yra prie jėzuitų iki devynioliktojo amžiaus
pabaigos vadovauto universiteto. Šioje bažnyčioje popiežius Pranciškus kartu su Romos
jėzuitais dėkos už naują šventąjį, balandžio 3 d. kanonizuotą Amerikos žemyno apaštalą
jėzuitą kunigą Juozapą de Anchieta.
Šv. Stanislovo bažnyčia, kurią popiežius
aplankys gegužės 4 d., susijusi ir su lietuvių katalikų istorija. Ją, ankstesnės bažnyčios
vietoje, šešioliktojo amžiaus pabaigoje pastatydino Kulmo vyskupas kardinolas Stanislovas
Hozijus. Nuo to laiko prie jos glaudėsi piligrimai, atvykstantys į Romą iš Abiejų
Tautų Respublikos. Po Respublikos žlugimo ir po Napoleono kampanijos, šv. Stanislovo
bažnyčią savo globon perėmė carinės Rusijos valdžia ir ji tapo Rusijos imperijos katalikų
bažnyčia Romoje. Po pirmojo pasaulinio karo bažnyčia atiteko lenkams katalikams ir
dabar ji turi lenkų nacionalinės parapijos statusą. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą
ir karo metais šiai bažnyčiai vadovavo, kaip paskutinis carinės valdžios paskirtas
rektorius, lietuvis prelatas Kazimieras Prapuolenis.
Šalia Romos esančiai Marijos
šventovei davė pradžią 1740 m. įvykęs stebuklas: Pro Castel di Leva gyvenvietę (kurios
griuvėsiai išlikę iki mūsų dienų) einantį keleivį užpuolė gauja piktų šunų; jis, pažvelgęs
į Marijos paveikslą, pakabintą virš miestelio vartų, ėmė šauktis Dievo Motinos pagalbos
ir šunys staiga pasitraukė. Stebuklo vietą pradėjo lankyti maldininkai, atsirado liudijimų
apie kitus stebuklus, paveikslas nuo vartų buvo perkeltas į bažnyčią, kuri ir tapo
dabartine Marijos šventove. Ši vieta garsi taip pat 1944 m. birželį čia vykusiu didžiuliu
susibūrimu Romos gyventojų, maldaujančių, kad miestas būtų išgelbėtas nuo sunaikinimo.
Ir iš tiesų, vokiečių kariuomenė nesigindama pasitraukė iš Romos ir sąjungininkai
be šūvio įžengė į miestą. Dar kartą romiečiai į šią šventovę susirinko 1944 m. spalio
mėnesį padėkoti Dievo Motinai už miesto išgelbėjimą. Prieš du dešimtmečius buvo pastatyta
nauja šventovės bažnyčia. Kasmet nuo Atvelykio iki gruodžio mėnesio kiekvieno šeštadienio
vidurnaktį iš Romos miesto centro pajuda pėstieji piligrimai, kurie pasiekę šventovę,
dalyvauja 5 val. ryto aukojamose Mišiose. (Vatikano radijas)