Jono XXIII ir Jono Pauliaus II šventumo kelyje – trijų moterų stebuklingi pagijimai
Atvelykio sekmadienio apeigose, popiežiui Pranciškui skelbiant Bažnyčios šventaisiais
popiežius Joną XXIII (Angelo Roncalli 1881-1963) ir Joną Paulių II (Karol Wojtyla
1920-2005), pagerbiamos jų relikvijos: šv. Jono XXIII odos dalelė, paimta vykdant
jo kūno kanoninį ir medicininį patikrinimą prieš beatifikaciją 2000 metais ir šv.
Jono Pauliaus II kraujo keli lašai, kurie buvo paimti tyrimams paskutinėmis popiežiaus
gyvenimo dienomis, 2005 metais. Abiejų šventųjų žemiškieji palaikai yra palaidoti
atskiruose Šv. Petro bazilikos altoriuose: popiežiaus Jono XXIII Šv. Jeronimo koplyčioje,
popiežiaus Jono Pauliaus II Šv. Sebastiono koplyčioje.
Šventųjų žemiškieji
palaikus arba net rūbus, kuriuos dėvėjo, ir daiktus, kuriais naudojosi, lietė, taip
pat atvaizdus, Bažnyčia pripažįsta relikvijomis, t.y. po mirties išliekančiais jų
vienybės su Dievu ženklais. Daugelį kartų Bažnyčios palaimintųjų ir šventųjų istorijoje
minimi atvejai, kad būtent per prisilietimą prie relikvijų įvyko dangiškosios malonės
ženklas, pagijimas ar kokia kita nelaukta permaina, kurios vyksmo vien mokslu neįmanoma
paaiškinti.
Vienas toks stebuklingas atvejis, fizinis pagijimas, Šventųjų
skelbimo kongregacijos ir visos Bažnyčios patvirtintas, įvyko Neapolyje 1966 metais
italei vienuolei, 23 metų seseriai Caterina Capitani. Kai atrodė, kad Meilės darbų
kongregacijos vienuolė neatsigaus po sunkios vėžio operacijos, ant jos kūno buvo uždėtas
prieš trejus metus mirusio popiežiaus Jono XXIII atvaizdas. Ligonė staigiai pagijo,
atsigavusi papasakojo apie viziją, kurioje išvydo popiežių Joną XXIII, kuris regėjime
jai pasakė, kad žmonių karštos maldos išgirstos ir ji pasveikusi. Medikai, operavę
ir gydę vienuolę, įvykio negalėjo mediciniškai pagrįsti.
Pamaldi ir gilaus
dvasinio gyvenimo sesuo Caterina savo ruožtu paliko dvasinį testamentą, liudijantį
taip pat jos visišką pasidavimą Dievo valiai. Minėtojo stebuklingo atvejo nustatymas
nulėmė, kad Bažnyčia galėjo popiežių Joną XXIII – Angelo Roncalli paskelbti palaimintuoju,
kaip minėta, 2000 metais.
Sesuo Caterina Capitani mirė 2010 metais. Visą gyvenimą
ji dalijosi savo pamaldumu į Joną XXIII, skleidė jį kitiems. Kaip ji daug žmonių
Italijoje ir kitur pasaulyje gyveno giliai ir pamaldžiai įsitikinę, kad popiežius
Jonas iš tikrųjų šventasis. Panašiai kaip Jono Pauliaus II mirties atveju, ypač per
laidotuvės kai buvo viešai prašyta jį tuojau skelbti šventuoju, mirus Jonui XXIII
irgi buvo daug prašymų, kad tuomet susirinkęs į antrąją sesiją Vatikano II susirinkimas,
vadovaujamas popiežiaus Pauliaus VI, jį skelbtų šventuoju, kanonizuotų, nelaukiant
įprastinės eigos. Įprastinė eiga numato liudijimų ir dokumentų kaupimo ir tyrimo etapus,
kartais užtrunkančius ne vieną šimtmetį, numato kad po patikrinto stebuklo prieš beatifikaciją
būtų dokumentuotas stebuklas ir prieš kanonizaciją. Taigi, reikia dviejų ypatingų
ženklų. Tačiau popiežius Pranciškus Jono XXIII šventumo bylos atveju nusprendė kitaip.
Jis nustatė tai, ką daugelis galvojo, jog praėjus penkiems dešimtmečiams nuo mirties
Jono XXIII šventumas garsas toliau sklinda pasaulyje, tad atleido nuo tolesnių kanonizavimo
procedūrų, išskyrus iškilmingo kanonizavimo akto.
„Santo subito“ – „Kanonizuoti
tuo pat“, prašymas, išsakytas per Jono Pauliaus II laidotuves leido pajusti daugelio
tikinčiųjų nusistatymą, tačiau jį besąlygiškai patenkinti nebuvo galima. Tam tikra
nuolaida buvo popiežiaus Benedikto XVI padaryta išimtis pradėti beatifikacijos procesą
nelaukiant penkerių metų. Tolesnė bylos eiga vyko pakankamai sparčiai, tačiau prisilaikant
visų šventumo bylų taisyklių, įskaitant dviejų stebuklingų įvykių – pirma beatifikacijai,
paskui kanonizacijai.
Popiežius Benediktas XVI savo įpėdinį Romos soste Joną
Paulių II paskelbė palaimintuoju 2011 metais, po to kai buvo nustatytas stebuklingas
prancūzės vienuolės Marie Simon-Pierre pagijimas. Parkinsono liga sirgusi moteris
pagijo 2005 metais, vos keletą savaičių po Jono Pauliaus II mirties. Popiežius Pranciškus
leido paskelbti Jono Pauliaus II kanonizavimo datą sužinojęs apie Šventųjų skelbimo
kongregacijos išvadą, jog jo užtarimu yra įvykęs ir antras stebuklas.
Pagijimo
malonę Jono Pauliaus II užtarimu patyrė 51 metų Floribeth Mora Diaz, policininko žmona
ir keturių vaikų motina iš Kosta Rikos. Moteris atvyko į Romą dalyvauti kanonizacijos
apeigose. Ji prieš keletą dienų jaudinančiai papasakojo apie išgyventą ir mediciniškai
patvirtintą pagijimą nuo nepagydomos aneurizmos. Gydytojai atsisakė ją operuoti ir
išleido į namus. Moteris malonę patyrė prie televizoriaus, stebėdama Jono Pauliaus
II beatifikacijos ceremoniją. Floribeth matė kaip Benediktas XVI ceremonijoje pagerbė
palaimintojo relikviją, tada užmigo, paskui pabudo išgirdusi balsą, įsakmiai kviečiantį
keltis, nors kambaryje buvo viena. Balsas vis kartojo: „Kelkis!“, „Kelkis, nebijoki!“,
moteris tuo metu pastebėjo ten pat padėtą žurnalą su Jono Pauliaus II nuotrauka,
popiežiaus su išskėstomis rankomis, tarsi kviečiančio atsikelti. Floribeth Mora Diaz
pasakojo, kad atsikėlė dėkodama Viešpačiui ir tada jai praėjo bet kokios baimės jausmas.
Be pėdsako praėjo ir ligos simptomai. Moteris sakė: „Praėjo agonija, sugrįžo ramybė,
ramybė, suteikusi tikrumą, jog pasveikau!“. (Vatikano radijas)