Popiežiai Jonas XXIII ir Jonas Paulius II paskelbti šventaisiais (+video)

Atvelykio, Gailestingumo sekmadienio rytą popiežius Pranciškus aukodamas Mišias šv. Petro aikštėje paskelbė šventaisiais popiežius Joną XXIII ir Joną Paulių II. Kartu su Šventuoju Tėvu koncelebravo popiežius emeritas Benediktas XVI, pusantro šimto kardinolų ir septyni šimtai vyskupų, tarp jų kard. Audrys Juozas Bačkis ir visų Lietuvos vyskupijų ganytojai. Dalyvavo aštuoni šimtai tūkstančių žmonių. Dviejų popiežių kanonizacijos Mišiose taip pat dalyvavo daugiau kaip šimtas oficialių valstybinių delegacijų - tarp jų 24 aukščiausiojo lygio delegacijos, vadovaujamos valstybės vadovų, karalių ir prezidentų. Lietuvai atstovavo Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Mišios prasidėjo kanonizacijos formule – iškilmingu oficialiu dviejų palaimintųjų įrašymo į visos Bažnyčios liturginį kalendorių aktu.

Popiežius Pranciškus paskelbė ir nustatė, kad palaimintieji Jonas XXIII ir Jonas Paulius II yra šventieji, jų vardus įrašė į šventųjų sąrašą ir nurodė, kad visoje Bažnyčioje jie būtų pamaldžiai pagerbiami su visais šventaisiais. Šventųjų skelbimo aktas įvyko Atvelykio sekmadienio Mišių pradžioje.

Skelbimo šventaisiais formulę popiežius Pranciškus perskaitė lotyniškai, po to kai kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, tris kartus į jį kreipėsi prašydamas Bažnyčios vardu skelbti šventaisiais palaimintuosius popiežius Joną XXIII ir Joną Paulių II. Prefektas kreipėsi į popiežių lydimas dviejų palaimintųjų popiežių bylų postulatorių.

Į Prefekto išsakytą pirmąjį prašymą įrašyti dviejų popiežių vardus į šventųjų sąrašą, Popiežius atsiliepė melsdamas Visagalį Dievą Tėvą, kad per Jėzų Kristų, užtariant Mergelei Marijai ir visiems šventiesiems, savo malone palaikytų tai, ką žada atlikti ir malda kreipėsi į Viešpatį prašydamas, kad kanonizacija būtų Jam priimtina ir naudinga Bažnyčiai.

Po Šventojo Tėvo atsakymo sekė tylos minutė.

Tylos pertrauką nutraukė antras Prefekto prašymas, kad Popiežius įrašytų dviejų palaimintųjų vardus į šventųjų sąrašą; Popiežius atsiliepė melsdamas, kad Šventoji Dvasia apšviestų protus, o Kristus Viešpats neleistų Bažnyčiai tokiame svarbiame reikale suklysti.

Tuomet buvo sugiedotas himnas Šventajai Dvasiai „Veni, Creator“

Prefektas dar trečią kartą kreipėsi į Šventąjį Tėvą su tuo pačiu prašymu, šį kartą išreikšdamas pasitikėjimą Viešpaties pažadu atsiųsti Bažnyčiai savo Tiesos Dvasią, kuri leidžia visose epochose išlaikyti Bažnyčios Mokymą apsaugotą nuo klaidų.

Po šio prašymo Popiežius perskaitė kanonizacijos formulę, skelbiančią popiežius Joną XXIII ir Joną Paulių II šventaisiais.

Pranciškus:

Švenčiausiosios Trejybės garbei, vardan katalikų tikėjimo kilimo ir krikščioniško gyvenimo augimo, pasikliaudami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Šventųjų Apaštalų Petro ir Pauliaus ir Mūsų galia, po ilgo svarstymo, pakartotino šaukimosi dieviškosios pagalbos ir išklausius daugelio mūsų Brolių Vyskupystėje nuomonės, skelbiame ir nustatome šventaisiais palaimintuosius Joną XXIII ir Joną Paulių II ir jų vardus įrašome į šventųjų sąrašą ir nurodome, kad visoje Bažnyčioje jie būtų pamaldžiai pagerbiami su visais šventaisiais. Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.

Tuomet atneštos ir prie altoriaus buvo išstatytos šventųjų Jono XXIII ir Jono Pauliaus II relikvijos. Šv. popiežiaus Jono XXIII relikviją atnešė Roncalli šeimos vaikaičiai, šv. popiežiaus Jono Pauliaus II - grupė Krokuvos vyskupijos tikinčiųjų.

Popiežiaus Pranciškaus homilija

Velykų oktavą užbaigiančio sekmadienio, Jono Pauliaus II pavadinto Gailestingumo sekmadieniu, centre yra šlovingos prisikėlusio Jėzaus žaizdos. Jis jas parodė apaštalams jau pirmą kartą jiems apsireikšdamas pirmosios dienos po šabo, Prisikėlimo dienos vakarą. Tą vakarą nebuvo Tomo ir kai kiti apaštalai jam sakė, jog buvo sutikę Viešpatį, jis jiems atsakė, kad kol nepalies tų žaizdų, netikės. Po aštuonių dienų Jėzus vėl pasirodė Paskutinės vakarienės menėje susirinkusiems apaštalams, tarp kurių buvo ir Tomas. Jis kreipėsi į jį ir pakvietė paliesti jo žaizdas. Ir tą akimirką šis nuoširdus žmogus, šis žmogus, mėgstantis pats asmeniškai viską patikrinti, puolęs ant kelių priešais Jėzų, tarė: „Mano Viešpats ir mano Dievas“ (Jn 20,28).

Jėzaus žaizdos yra papiktinimas tikėjimui, bet jos yra ir tikėjimo tiesa. Dėl to, prisikėlusio Kristaus kūne jos neišnyko, pasiliko, nes tos žaizdos yra nepaliaujamos Dievo meilės mums ženklas, jos reikalingos, kad tikėtume į Dievą. Ne tam, kad tikėtume, jog Dievas yra, bet kad tikėtume, jog Dievas yra meilė, gailestingumas, ištikimybė. Šv. Petras, kartodamas Izaijo žodžius, rašo krikščionims: „Jūs esate pagydyti jo žaizdomis“ (1 Pt 2,24, plg. Iz 53,5).

Šv. Jonas XXIII ir šv. Jonas Paulius II turėjo drąsos žiūrėti į Jėzaus žaizdas, paliesti jo žaizdotas rankas ir pervertą šoną. Jie nesigėdijo Kristaus kūno, nepasipiktino Juo, jo kryžiumi; jie nesigėdijo brolio kūno (plg. Iz 58,7), nes kiekviename kenčiančiame žmoguje matė Jėzų. Jie buvo drąsūs vyrai, Šventosios Dvasios įkvėpti tiesakalbiai, liudiję Bažnyčiai ir pasauliui Dievo gerumą ir gailestingumą.

Jie buvo dvidešimtojo amžiaus kunigai, vyskupai ir popiežiai. Jei matė šio amžiaus tragedijas, bet nepalūžo. Galingesnis juose buvo Dievas, stipresnis buvo tikėjimas į Jėzų Kristų, žmogaus Išganytoją ir istorijos Viešpatį, stipresnis buvo Dievo gailestingumas, apie kurį byloja tos penkias žaizdos, stipresnė buvo Marijos motiniška globa.

Šiuose dviejuose vyruose, kontempliavusiuose Kristaus žaizdas ir liudijusiuose jo gailestingumą, buvo apsigyvenusi „gyva viltis“ kart su „neapsakomu šlovingiausiu džiaugsmu“ (1 Pt 1,3.8). Viltį ir džiaugsmą Kristus dovanoja savo mokiniams ir niekas negali jų atimti. Šią viltį ir džiaugsmą išbandė ir užgrūdino išsižadėjimai, pažeminimai, kraštutinis artumas nusidėjėliams, pykinantis tos taurės kartumas. Tai viltis ir džiaugsmas, kuriuos abu šventieji popiežiai gavo dovanų iš prisikėlusio Viešpaties ir kuriuos savo ruožtu dosniai dalijo Dievo tautai. Ji jiems už tai amžinai dėkinga.

Šia viltimi ir šiuo džiaugsmu alsavo pirmoji Jeruzalės krikščionių bendruomenė, apie kurią mums kalba Apaštalų Darbų knyga (plg. 2,42-47). Tai bendruomenė, kuri gyveno tuo, kas Evangelijoje svarbiausia – meile, gailestingumu, paprastumu, brolybe.

Tokį Bažnyčios vaizdą prieš save turėjo Vatikano II Susirinkimas. Šv. Jonas XXIII ir šv. Jonas Paulius II bendradarbiavo su Šventąja Dvasia, siekdami atkurti ir atnaujinti Bažnyčios pirmapradę fizionomiją, kurią per amžius formavo šventieji. Neužmirškime, kad tai šventųjų dėka Bažnyčia eina pirmyn ir auga. Sušaukdamas Vatikano II Susirinkimą, šv. Jonas XXIII paliudijo nepaprastą klusnumą Šventajai Dvasiai; leidosi jos vadovaujamas būdamas Bažnyčios ganytojas, buvo „vadovaujamas vadovas“. Tai didi jo tarnystė Bažnyčiai; jis buvo Dvasiai klusnus popiežius.

Tarnaudamas Dievo tautai, šv. Jonas Paulius II buvo „šeimos popiežius“. Jis pats kitados yra pasakęs, kad šitaip norėtų būti minimas. Man malonu tai pabrėžti dabar kai kartu su šeimomis einame šeimoms skirto sinodo keliu, būdami tikri, kad jis mus iš dangaus palydi ir palaiko.

Abu šie nauji šventieji Dievo tautos ganytojai užtaria Bažnyčią, kad per šiuos dvejus Sinodo kelionės metus sielovadinėje tarnystėje Dievo tautai būtų klusni Šventajai Dvasiai. Abu jie mus temoko nesipiktinti dėl Kristaus žaizdų, įsigilinti į slėpinį Dievo gailestingumo, kuris visada viliasi, visada atleidžia, visada myli.

* * *

Mišių pabaigoje, prieš sekmadienio vidudienio maldą, popiežius Pranciškus tarė padėkos žodį visiems šios didžios iškilmės organizatoriams ir dalyviams.

Popiežiaus kalba prieš vidudienio maldą

Brangieji broliai ir seserys, prieš šios tikėjimo šventės pabaigą, trokštu jus visus pasveikinti ir jums visiems padėkoti. Ačiū broliams kardinolams, daugybei vyskupų ir kunigų iš viso pasaulio. Dėkoju daugelio šalių oficialioms delegacijoms, atvykusioms pagerbti du Popiežius, už jų neišdildomą indėlį į tautų pažangą ir taiką. Ypatinga padėka Italijos valdžiai už bendradarbiavimą.

Su meile sveikinu piligrimus iš Bergamo ir Krokuvos vyskupijų! Brangieji, gerbkite dviejų šventųjų popiežių atminimą, ištikimai sekdami jų mokymu.

Esu dėkingas visiems kas, su nepaprastu pasiaukojimu, rengė šias įsimintinas dienas: Romos vyskupijai su kardinolu Vallini, Romos miestui su meru Ignazio Marino, policijos pajėgoms, įvairioms organizacijoms, asociacijoms ir savanoriams. Visiems ačiū!

Sveikinu visus piligrimus – esančius čia, aikštėje, gretimose gatvėse ir kitose Romos miesto vietose, tai pat visus, kurie vienijasi su mumis radijo ir televizijos pagalba; ačiū informacijos priemonių vadovams ir darbuotojams, kurių dėka daugybė žmonių gali dalyvauti šiuose įvykiuose. Ypatingi sveikinimai tepasiekia ligonius ir senus žmones, kuriems abu šventieji labai artimi.

Dabar, malda kreipkimės į Mergelę Mariją, kurią šv. Jonas XXIII ir šv. Jonas Paulius II mylėjo kaip tikri sūnūs. Regina caeli...

* * *

Po palaiminimo, popiežius Pranciškus pasveikino iškilmėje dalyvavusias valstybines delegacijas. Taip pat ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šia proga trumpai pasikalbėjo su Šventuoju Tėvu.

(Vatikano radijas)