Šventasis Sostas pristato ataskaitą apie Konvenciją prieš kankinimus ir viliasi, kad
bus išvengta ideologinių interpretacijų
Nuo balandžio 28 dienos iki gegužės 23 dienos Jungtinių Tautų Organizacijos komitetas
dėl Konvencijos prieš kankinimus išklausys aštuonių valstybių ataskaitas: Urugvajaus,
Tailando, Siera Leonės, Gvinėjos, Juodkalnijos, Kipro, Lietuvos ir Šventojo Sosto.
Šventojo Sosto delegacijos susitikimas su Komiteto nariais numatytas gegužės 5-6 dienomis
Ženevoje.
Konvencija prieš kankinimus daugiausia aprėpia baudžiamąją teisę
ir teismines procedūras, kalėjimų sistemą ir tarptautinį bendradarbiavimą šiose srityse.
Numatant
kai kurių organizacijų ir apžvalgininkų reakcijas, Šventojo Sosto pareigūnai iš anksto
paskelbė kai kuriuos paaiškinimus ir patikslinimus. Vatikano spaudos salės direktorius
t. Federico Lombardi SJ keliomis kalbomis paskelbė komentarą, kuriame primena svarbiausius
akcentus.
Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija prieš kankinimą buvo priimta
1984 metais. Šventasis Sostas prie jos prisidėjo 2002 metais per Vatikano miesto valstybę
ir įvadinę ataskaitą pateikė 2012 metais. Konvencijos taikymą ją pasirašiusiose valstybėse
narėse prižiūri ekspertų Komitetas. Valstybių delegacijos susitinka su Komitetu ir
diskutuoja apie situaciją, apie Konvencijos taikymą ir interpretaciją. Čia gali dalyvauti
ir pilietinė visuomenė ar įvairių pažiūrų nevyriausybinės organizacijos. Tai normali
atviro dialogo procedūra. Po šių pokalbių Komitetas paskelbia – Šventojo Sosto atveju
tai turėtų įvykti gegužės 23 dieną – „galutines pastabas“, o valstybė, kuriai jos
skirtos, gali į jas dar kartą atsakyti.
Reikia dar kartą pabrėžti, kad Šventasis
Sostas konvenciją pasirašė per Vatikano miesto valstybę. Tai reiškia, kad tikslia
prasme jos taikymas galioja Vatikano teritorijai. Žinoma, Šventasis Sostas daug kalba
ir konkrečiai veikia prieš kankinimus ir kitą nežmogišką elgesį, visame pasaulyje
skleisdamas pagarbos asmeniui principą, kuriuo remiasi Konvencija prieš kankinimus,
tačiau tai yra daugiau už įsipareigojimus, kurie yra numatyti Konvencijoje ir kurie
liečia Vatikano teritoriją.
Kalbant apie Vatikano miesto valstybę, jau pora
metų yra vykdoma plati teisinė reforma, kuri Vatikano Miesto valstybės normas priderina
prie įvairių jos pasirašytų tarptautinių konvencijų – ne tik prieš kankinimus, bet
ir prieš nusikaltimus ekonominėje ir finansinėje srityse, prieš diskriminaciją, dėl
vaiko teisių ir pan.
Dialoge su Konvenciją prieš kankinimą pasirašiusiomis
valstybėmis neretai Komitetas užduoda klausimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su konvencijos
tekstu, tačiau gali būti susieti netiesiogiai arba remiantis itin plačia teksto interpretacija,
kaip tai įvyko pateikiant Šventojo Sosto ataskaitą Komitetui dėl vaiko teisių. Prie
to gali prisidėti kai kurių ideologiškai orientuotų nevyriausybinių organizacijų spaudimas
į diskusiją apie kankinimus įtraukti lytinių nepilnamečių išnaudojimų problemą ir
nusikaltimus (katalikiškoje aplinkoje pasaulyje), nors tai aiškiai išeina už Konvencijos
prieš kankinimus ir jos taikymo Vatikano miesto valstybėje ribų.
Tai dar kartą
paaiškino ir nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Ženevoje
arkivyskupas Silvano Tomasi. Reikia skirti dvejopą Šventojo Sosto autoritetą. Viena
yra juridinė kompetencija Vatikano miesto valstybėje, panaši į kitų valstybių vyriausybių
kompetenciją savo šalies teritorijoje. Kita yra dvasinė Šventojo Sosto kompetencija
ir autoritetas pasaulyje, kurie remiasi Bažnyčios misija ir kuri apima savanorišką
tikinčiųjų katalikiško tikėjimo principų laikymąsi. Tačiau valstybės šių tikinčiųjų,
jų piliečių atžvilgiu išlaiko pilną juridinę kompetenciją, taip pat ir tais atvejais,
kai jie padaro nusikaltimus. Tikintieji pasaulyje, pasauliečiai ar vyskupai, nėra
Vatikano miesto valstybės piliečiai. Kalbant apie nepilnamečių lytinį išnaudojimą,
apie tai kalbama Vaiko teisių konvencijos rėmuose. Tačiau kalbant apie kankinimus,
galima priminti, kad, pavyzdžiui, Kanadoje nuo 2000 iki 2011 metų buvo numarinta 622
vaikų, kurie gimė nepaisant aborto procedūros. Jungtinėje Karalystėje tokių atvejų
2005 metais buvo 66. Nėra abejonių, kad šie vaikai patyrė kankinimą. (Vatikano radijas)