Popiežius Pranciškus priėmė Popiežiškųjų kolegijų ir kunigų namų rektorius ir studentus. Mūsų studijoje – svečiai iš šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje

Pirmadienio vidudienį popiežius Pranciškus susitiko su Romos Popiežiškųjų kolegijų ir kunigų namų rektoriais bei studentais. Tūkstančiai kunigų iš viso pasaulio kasmet studijuoja Romos popiežiškuosiuose universitetuose, kituose institutuose. Tarp jų taipogi, siekdami įvairaus laipsnio diplomo, apie dešimt kunigų iš Lietuvos vyskupijų, kurie gyvena šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje, gyvuojančioje nuo 1948 metų. Po susitikimo su Pranciškumi mūsų studijoje apsilankė šios kolegijos rektorius kun. Audrius Arštikaitis ir kun. Viktoras Dirvonskis.

Popiežius Pranciškus savo audiencijos svečiams – tarp kurių atskirai paminėjo studentus iš šiuo metu daug kenčiančių Artimųjų Rytų ir Ukrainos - priminė, kad kunigo formacija turi keturias kolonas, visada pravartu atsiminti, kad akademinė formacija yra tik viena iš jų. Greta jos stovi dvasinės formacijos, bendruomeninės formacijos ir apaštalinės formacijos kolonos. Nors kunigai į Romą atvyksta būtent akademinėms studijoms, svarbu rūpintis ir kitais savo formacijos aspektais. Pasak Šventojo Tėvo, jam būtų sunku suprasti, jei kunigas atvyktų į Romą vien bakalauro diplomui, tačiau neturėtų bendruomeninio gyvenimo, nesirūpintų dvasiniu gyvenimu – kasdienėmis Mišiomis, asmenine malda, Dievo Žodžio mąstymu ar apaštaliniu gyvenimu.

Pranciškus sakė, kad studijos neturi tapti „akademizmu“, kuris, vietoj pagalbos, trukdo vėliau kunigui būti ir dirbti tarp žmonių. Kitas pavojus – matant tik akademinę dalį, apleidus kitus tris kunigo formacijos aspektus, lengva nuslysti į ideologijas. Tuo tarpu Bažnyčia iš tiesų suprantama ne vien iš studijų, bet ir iš maldos, bendruomeninio gyvenimo ir apaštalinio gyvenimo. Be šių dalykų mūsų supratimas apie Bažnyčią rizikuoja tapti ideologiniu.

Atsakydamas į vieno kino seminaristo klausimą apie gyvenimą seminarijoje, Pranciškus juokais konstatavo, kad tai nėra rojus, tačiau labiau skaistykla. Seminarijose būna pavydo, paslėptų kovų, idėjų kovų. Bet taip pat pozityvaus apsikeitimo idėjomis, draugysčių. Visa tai yra svarbu bendruomeniniam gyvenimui. Šiuo požiūriu geriau bloga seminarija, nei jokios seminarijos, ruošimasis kunigystei be jokios bendruomenės. Ir labai svarbu – jokių apkalbų. Jei turime ką pasakyti, turėkime drąsos kalbėti veidas į veidą, vengdami kalbėjimo „už nugaros“ diplomatijos. Apkalbos yra bendruomenių maras, jos sugriauna bendruomenę. Kitas dalykas – melstis už bendruomenės narius, taip pat už tuos, kurie man kelia problemų ar kurie beveik natūraliai, instinktyviai man nepatinka. O Viešpats padarys likusį darbą.

Kviečiame pasiklausyti šv. Kazimiero kolegijos rektoriaus kun. Audriaus įspūdžių apie susitikimą. Beje, ir šiame susitikime, pasakoja kun. Viktoras, popiežius mielai keitėsi su kitais, kaip jau darė ne kartą bendrosiose audiencijose ir kituose susitikimuose, savo popiežiškąja balta kepuraite, pijuse: