Popiežiaus katechezė apie Šventosios Dvasios dovanas. Maldingumas (+video)
Broliai ir seserys, laba diena, - pasisveikino popiežius Pranciškus su penkiomis dešimtimis
tūkstančių maldininkų, dalyvavusių trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje
bendrojoje audiencijoje. Tęsdamas katechezę apie Šventosios Dvasios dovanas, šį kartą
jis kalbėjo apie dovaną, kuri nors ir šiandien kartais klaidingai arba paviršutiniškai
suprantama, bet yra esmiškai susijusi su mūsų krikščionišku gyvenimu ir mūsų krikščioniška
tapatybe. Tai maldingumo dovana.
Maldingumas, - aiškino Šventasis Tėvas, -
tai mūsų priklausymas Dievui, tai gilus ryšys, kuris mus jungia su juo, kuris suteikia
mūsų gyvenimui prasmę, kurio dėka būdami bendrystėje su Dievu, mes nepalūžtame sunkumų
ir skausmo valandą.
Šio ryšio su Viešpačiu neturime suprasti kaip pareigos
ar prievolės. Šio ryšio poreikis teka iš mūsų vidaus. Tai ryšys, kurį gyvename širdimi.
Tai Jėzaus mums padovanota draugystės su Dievu; draugystė, kuri perkeičia mūsų gyvenimą,
mus pripildo džiaugsmo ir entuziazmo. Dėl to maldingumo dovana mumyse visų pirma sužadina
dėkingumą ir norą šlovinti. Tokia yra tikroji mūsų maldos ir šlovinimo priežastis
ir prasmė. Kai Šventosios Dvasios dėka pajuntame Viešpaties artumą ir meilę, mūsų
širdys užsidega ir jose savaime atsiranda poreikis melstis ir šlovinti. Maldingumas
tai sinonimas autentiško religingumo, sūniško pasitikėjimo Dievu, sugebėjimo melstis
su meile ir paprastai, taip kaip sugeba nuolankios širdies žmonės.
Jei maldingumo
dovana ugdo mūsų ryšį ir bendrystę su Dievu, - tęsė Pranciškus, - jei moko mus būti
jo vaikais, tuo pat metu ji mums padeda ir dalintis šia meile su kitais, pripažinti
juos mūsų broliais. Tuomet maldingumas, bet ne pietizmas, įkvepia ir mūsų santykį
su tais žmonėmis, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną. Kodėl sakau, kad tai neturi
būti pietizmas? Nes kai kas mano, kad maldingumas reiškia užsimerkti ir nutaisyti
pamaldų veidą, apsimesti šventuoju. Tai ne maldingumo dovana. Kas gauna maldingumo
dovaną, tas moka džiaugtis su besidžiaugiančiais, verkti su verkiančiais, būti kartu
su kenčiančiais, sudrausti klystančius, paguosti liūdinčius, priimti, priglausti tuos,
kam reikia pagalbos. Maldingumą ir romumą sieja labai glaudūs ryšiai. Šventosios Dvasios
mums dovanojamas maldingumas, įkvepia mums romumo, kantrybės, ramybės Viešpaties artumoje,
skatina nuolankiai tarnauti kitiems.
Brangieji, - kreipėsi Popiežius į maldininkus,
- apaštalas Paulius Laiške romiečiams sako: „Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo
vaikai. Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote
įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“. Prašykime Viešpatį, kad jo Dvasios
Dovana padėtų mums nugalėti baimę, mūsų abejones, mūsų neramią ir nekantrią dvasią,
kad džiugiai liudytume Dievą ir jo meilę, kad šlovintume Viešpatį mylėdami tiesą ir
tarnaudami artimui, nuolankiai ir su šypsena, nes Šventoji Dvasia visada mums dovanoja
džiaugsmą. Šventoji Dvasia tesuteikia mums visiems maldingumo dovaną, - sakė Pranciškus,
baigdamas katechezę. (Vatikano radijas)