Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ labdaros valgykla „Betanija“ taps socialiniu centru
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ labdaros valgykla „Betanija“ Vilniuje veikia jau
22 metus. Daugelį metų pagrindinė šios valgyklos misija buvo pamaitinti šimtus skurdžiausiai
gyvenančių vilniečių, kurių per dieną čia apsilankydavo daugiau kaip 500. Nuo šių
metų rugpjūčio 1 dienos labdaros valgykla „Betanija“ plės savo veiklą ir teikiamą
pagalbą ir taps socialiniu centru „Betanija“, kur vargstantieji ne tik gaus maisto,
drabužių ir galimybę nusiprausti, bet ir suras erdvę bendravimui, buvimui ir susitikimui
su čia laukiančiais savanoriais.
„Pagalba vargstantiems dažnai yra šalta,
anonimiška, formali. Tai padeda išgyventi, bet ne gyventi iš tiesų oriai, jaučiant
ne atskirtį, o palaikymą“ – sako Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotojas
Vilniaus socialiniams centrams Darius Žižys. „Mes siekiame sukurti vietą, kuri būtų
skirta žmonėms, neturintiems kur eiti. Čia jie ne tik pavalgytų ar nusipraustų, bet
ir būtų kartu, žiūrėtų filmus ar gertų arbatą. Vilniuje nėra vietos, kur galėtų susirinkti
tokie žmonės, užtat pilna vietų, kur jie nepageidaujami: stotys, parduotuvės, laiptinės
ir net bibliotekos“.
Pašnekovo teigimu „Betanija“ jau dabar yra vieta, kurią
žino visi vargingai gyvenantys miestiečiai. Per didžiausius šalčius čia nuolat pilna
žmonių, nes jie ne vejami į gatvę, o vaišinami arbata. Žmonės dažnai čia lankosi ne
vienerius metus iš eilės tad natūralu, jog pažįsta ir vieni kitus ir darbuotojus,
pasakoja savo istorijas, kartu švenčia didžiąsias šventes. „Pastebėjome, kad yra žmonių,
kurie čia lankosi ne metais, o dešimtmečiais, viena vertus džiugu, kad jie turi kur
ateiti, iš kitos pusės kyla klausimas: ko reikia, kad šiam žmogui nebereiktų čia lankytis?
Kaip jam padėti gyventi savarankiškai?“ – kalba D. Žižys. Pašnekovo teigimu tampa
aišku, kad vien pamaitinti žmogų ne gana, tai būtina, tačiau siekiant pokyčio reikia
daugiau. Būtent šie klausimai ir siekis tapti vieta, kurioje keičiasi žmogaus gyvenimas
paskatino plėsti „Betanijos“ teikiamas paslaugas, kad jos labiau atlieptų pagalbos
reikalingų žmonių poreikius.
„Kol kas turime tiek daug svajonių apie tai, koks
turėtų būti šis centras: bendruomenės, susitikimų vieta, namai. Ar visos šios svajonės
išsipildys daug priklausys ir nuo visuomenės. Aišku, kad keli socialiniai darbuotojai
negalės visko padaryti, mat pagalbos reikalingų žmonių čia apsilanko šimtai, kaip
tik todėl labai tikimės savanorių pagalbos ir įsitraukimo. Būti su šiais žmonėmis
iš tiesų nėra lengva, kartais sunku įveikti stereotipus, nekaltinti paties žmogaus
dėl jo situacijos, nemoralizuoti, tuo labiau, kad ir čia ateinantys žmonės būna visokie:
pavargę, pikti, nusivylę, kartais agresyvūs, tačiau buvimas su jais išties gali pakeisti
gyvenimą, ne tik jų, bet ir mūsų pačių“ – pasakojo „Caritas“ darbuotojas.
Vilniaus
arkivyskupijos „Caritas“ šiemet švenčia veiklos atkūrimo Lietuvoje 25 – metį. Pašnekovo
teigimu ilgametė darbo pagalbos lauke patirtis leidžia įvertinti jau nuveiktus ir
matyti būtinus atlikti darbus tam, kad Lietuvoje mažėtų socialinę atskirtį išgyvenančių
žmonių. Būtent todėl organizacija ne tik tęsia kasdienius pagalbos darbus, bet ir
nuolatos ieško novatoriškų veiklos būdų, kurie atlieptų į šios dienos poreikius ir
problemas.
Daugiau informacijos:
Dalia Sakalauskaitė – Babravičė Vilniaus
arkivyskupijos Caritas dalia@vilnius.caritas.lt 8 676 02794