2014-07-14 17:09:59

Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų sielovados tarybos žinia Pasaulinei Turizmo dienai „Turizmas ir bendruomenių plėtra“


Kasmet rugsėjo 27 dieną minima pasaulinė turizmo diena. Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) nuo 1980 m. organizuojamas minėjimas šiemet pavadintas „Turizmas ir bendruomenių plėtra“. Šventasis Sostas, atsižvelgdamas į socialinę ir ekonominę turizmo svarbą šiomis dienomis, mini šią dieną evangelizacijos kontekste. Ta proga Popiežiškoji Migrantų ir keliaujančiųjų sielovados taryba liepos 1 d. išplatino žinią, pasirašytą jos pirmininko kardinolo Antonio Maria Vegliò ir sekretoriaus Joseph Kalathiparambil, kurioje pristato krikščionišką turizmo viziją ir primena kiekvieno atsakomybę šiame sektoriuje.

PTO etikos kodekse nurodo, jog turizmas turi būti naudinga tikslinės bendruomenės veikla, kur įsitrauktų vietiniai gyventojai. „Bendruomenės plėtros“ sąvoka glaudžiai atliepia į Bažnyčios socialinio mokymo mintį apie integralų žmogaus vystymąsi. Ja remdamiesi skaitome ir interpretuojame pirmąją. Tam labai pasitarnauja popiežiaus Pauliaus VI žodžiai, kuris enciklikoje „Populorum progressio“ rašė, jog plėtra neapsiriboja paprastu ekonominiu augimu. Kad plėtra būtų autentiška, ji turi būti integrali, tai reiškia, kad turi skatinti kiekvieno žmogaus visa apimančią raidą.

Kaip turizmas gali prisidėti prie šios plėtros? Integralus žmogaus vystymasis, o kartu ir bendruomenės plėtra turizmo srityje turi siekti tolygios pažangos, kuri būtų tvari, gerbtų ekonominę, socialinę ir aplinkos sritis, rūpindamasi ekologine sfera ir kultūriniu kontekstu.

Turizmas yra svarbus ekonominės plėtros variklis, pasaulio mastu suteikiantis apie 3-5 % BVP, 7-8% darbo vietų, apie 30 % paslaugų sektoriaus eksporto. Dabar kiekviena planetos vieta tampa galima kelionės kryptimi, tad turizmo sektorius išryškėja kaip tvarus ir perspektyvus būdas sumažinti skurdą mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose, rašoma Turizmo dienai skirtoje žinioje.

Kaip sakė popiežius Pranciškus, žinome, jog žmogaus orumas susijęs su darbu – darbas didina žmogaus orumą. Taigi reikia spręsti nedarbo problemą, pasitelkiant kūrybiškumą ir solidarumą. Šia prasme turizmas gali būti viena sričių, kur galima sukurti „kūrybiškas“ darbo vietas labiau pažeidžiamoms grupėms – moterims, jaunimui, kai kurioms etninėms mažumoms. Turizmo pelnas, pasiektas vadovaujantis etikos kriterijais, turėtų pasiekti vietinę bendruomenę. Pelnas, gautas iš „bendruomenės plėtros“ turizmo negali apsiriboti vien ekonominiu aspektu, yra svarbūs ir kiti aspektai: praturtina kultūrine prasme, skatina susitikimus tarp žmonių, abipusę pagarbą bei toleranciją, ir pan.

Turizmo plėtra reikalauja, kad pagrindinis veikėjas čia būtų vietos bendruomenė. Be to, turizmo tikslas nėra vien pasidžiaugti gražiu peizažu ar patogia infrastruktūra, tačiau visų pirma pažinti vietos bendruomenę, jos kultūrą, aplinką. Taigi reikėtų skatinti turizmą, kuris vystytųsi darnoje su priimančiąja bendruomene, jos tradicinėmis formomis, paveldu, gyvenimo būdu. Taipogi ir vietos bendruomenė turėtų jaustis pašaukta saugoti ir gerbti savo gamtinį ir kultūrinį paveldą, kad galėtų dalintis juo su turistais ir perduoti ateities kartoms. O vietiniai krikščionys turėtų gebėti atskleisti savo meną, tradicijas, istoriją, moralines ir dvasines vertybes; ypač liudyti tikėjimą, kuris viskam suteikia prasmę. Šiame kelyje link integralios bendruomenės plėtros Bažnyčia nori prisidėti pristatydama krikščionišką plėtros viziją, pasiūlydama tai, ką turi: globalią žmogaus ir žmonijos viziją (Paulius VI, enciklika „Populorum progressio“).

Remdamiesi tikėjimu, galime paliudyti apie asmens, bendruomenės, brolybės, solidarumo, teisingumo paieškų prasmę, kaip būti kūrinijos globėjais, o ne savininkais, ir padedant Šventajai Dvasiai, toliau dalyvauti Kristaus veikloje.

Su džiaugsmu pastebime, kaip įvairiose pasaulio dalyse Bažnyčia pripažino turizmo sektoriaus pajėgumus ir ėmėsi įvairių paprastų, bet veiksmingų iniciatyvų. Vis daugiau krikščioniškų asociacijų organizuoja atsakingo turizmo keliones į besivystančius regionus, kaip pavyzdžiui plinta „savanorystės turizmas“, kai žmonės atostogų metu padeda vykdyti projektus kitose šalyse. Paminėtinos ir Vyskupų konferencijų, vyskupijų ar vienuolijų iniciatyvos apleistuose regionuose palydėti vietinių bendruomenių narius, skatinant formaciją, padedant parengti projektus, palaikant derybas su valdžia. Daugybė parapijų turistinėse zonose priima lankytojus, pasiūlydamos liturginę, formacijos ar kultūrinę programą. Šie pasiūlymai vis svarbesni, kai turistai stengiasi užmegzti ryšius su vietos gyventojais ir nori jaustis vietos bendruomenės nariais, dalyvaudami kasdieniame gyvenime, vertindami susitikimą ir dialogą

Bažnyčia, kurios pirminė misija yra evangelizuoti, dažnai nuolankiai bendradarbiauja, atsiliepdama į konkrečias žmonių, ypač – labiausiai stokojančių, situacijas. Ji įsitikinusi, kad „evangelizuojame ir tada, kai bandome įveikti įvairius iššūkius, kurie gali iškilti“. (Pranciškus, apaštalinis paraginimas „Evangelii gaudium“)

Vatikano miestas, 2014 liepos 1 d. (Vatikano radijas)










All the contents on this site are copyrighted ©.