Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų sielovados tarybos žinia Pasaulinei Turizmo
dienai „Turizmas ir bendruomenių plėtra“
Kasmet rugsėjo 27 dieną minima pasaulinė turizmo diena. Pasaulio turizmo organizacijos
(PTO) nuo 1980 m. organizuojamas minėjimas šiemet pavadintas „Turizmas ir bendruomenių
plėtra“. Šventasis Sostas, atsižvelgdamas į socialinę ir ekonominę turizmo svarbą
šiomis dienomis, mini šią dieną evangelizacijos kontekste. Ta proga Popiežiškoji Migrantų
ir keliaujančiųjų sielovados taryba liepos 1 d. išplatino žinią, pasirašytą jos pirmininko
kardinolo Antonio Maria Vegliò ir sekretoriaus Joseph Kalathiparambil, kurioje pristato
krikščionišką turizmo viziją ir primena kiekvieno atsakomybę šiame sektoriuje.
PTO
etikos kodekse nurodo, jog turizmas turi būti naudinga tikslinės bendruomenės veikla,
kur įsitrauktų vietiniai gyventojai. „Bendruomenės plėtros“ sąvoka glaudžiai atliepia
į Bažnyčios socialinio mokymo mintį apie integralų žmogaus vystymąsi. Ja remdamiesi
skaitome ir interpretuojame pirmąją. Tam labai pasitarnauja popiežiaus Pauliaus VI
žodžiai, kuris enciklikoje „Populorum progressio“ rašė, jog plėtra neapsiriboja paprastu
ekonominiu augimu. Kad plėtra būtų autentiška, ji turi būti integrali, tai reiškia,
kad turi skatinti kiekvieno žmogaus visa apimančią raidą.
Kaip turizmas gali
prisidėti prie šios plėtros? Integralus žmogaus vystymasis, o kartu ir bendruomenės
plėtra turizmo srityje turi siekti tolygios pažangos, kuri būtų tvari, gerbtų ekonominę,
socialinę ir aplinkos sritis, rūpindamasi ekologine sfera ir kultūriniu kontekstu.
Turizmas yra svarbus ekonominės plėtros variklis, pasaulio mastu suteikiantis
apie 3-5 % BVP, 7-8% darbo vietų, apie 30 % paslaugų sektoriaus eksporto. Dabar kiekviena
planetos vieta tampa galima kelionės kryptimi, tad turizmo sektorius išryškėja kaip
tvarus ir perspektyvus būdas sumažinti skurdą mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose,
rašoma Turizmo dienai skirtoje žinioje.
Kaip sakė popiežius Pranciškus, žinome,
jog žmogaus orumas susijęs su darbu – darbas didina žmogaus orumą. Taigi reikia spręsti
nedarbo problemą, pasitelkiant kūrybiškumą ir solidarumą. Šia prasme turizmas gali
būti viena sričių, kur galima sukurti „kūrybiškas“ darbo vietas labiau pažeidžiamoms
grupėms – moterims, jaunimui, kai kurioms etninėms mažumoms. Turizmo pelnas, pasiektas
vadovaujantis etikos kriterijais, turėtų pasiekti vietinę bendruomenę. Pelnas, gautas
iš „bendruomenės plėtros“ turizmo negali apsiriboti vien ekonominiu aspektu, yra svarbūs
ir kiti aspektai: praturtina kultūrine prasme, skatina susitikimus tarp žmonių, abipusę
pagarbą bei toleranciją, ir pan.
Turizmo plėtra reikalauja, kad pagrindinis
veikėjas čia būtų vietos bendruomenė. Be to, turizmo tikslas nėra vien pasidžiaugti
gražiu peizažu ar patogia infrastruktūra, tačiau visų pirma pažinti vietos bendruomenę,
jos kultūrą, aplinką. Taigi reikėtų skatinti turizmą, kuris vystytųsi darnoje su priimančiąja
bendruomene, jos tradicinėmis formomis, paveldu, gyvenimo būdu. Taipogi ir vietos
bendruomenė turėtų jaustis pašaukta saugoti ir gerbti savo gamtinį ir kultūrinį paveldą,
kad galėtų dalintis juo su turistais ir perduoti ateities kartoms. O vietiniai krikščionys
turėtų gebėti atskleisti savo meną, tradicijas, istoriją, moralines ir dvasines vertybes;
ypač liudyti tikėjimą, kuris viskam suteikia prasmę. Šiame kelyje link integralios
bendruomenės plėtros Bažnyčia nori prisidėti pristatydama krikščionišką plėtros viziją,
pasiūlydama tai, ką turi: globalią žmogaus ir žmonijos viziją (Paulius VI, enciklika
„Populorum progressio“).
Remdamiesi tikėjimu, galime paliudyti apie asmens,
bendruomenės, brolybės, solidarumo, teisingumo paieškų prasmę, kaip būti kūrinijos
globėjais, o ne savininkais, ir padedant Šventajai Dvasiai, toliau dalyvauti Kristaus
veikloje.
Su džiaugsmu pastebime, kaip įvairiose pasaulio dalyse Bažnyčia
pripažino turizmo sektoriaus pajėgumus ir ėmėsi įvairių paprastų, bet veiksmingų iniciatyvų.
Vis daugiau krikščioniškų asociacijų organizuoja atsakingo turizmo keliones į besivystančius
regionus, kaip pavyzdžiui plinta „savanorystės turizmas“, kai žmonės atostogų metu
padeda vykdyti projektus kitose šalyse. Paminėtinos ir Vyskupų konferencijų, vyskupijų
ar vienuolijų iniciatyvos apleistuose regionuose palydėti vietinių bendruomenių narius,
skatinant formaciją, padedant parengti projektus, palaikant derybas su valdžia. Daugybė
parapijų turistinėse zonose priima lankytojus, pasiūlydamos liturginę, formacijos
ar kultūrinę programą. Šie pasiūlymai vis svarbesni, kai turistai stengiasi užmegzti
ryšius su vietos gyventojais ir nori jaustis vietos bendruomenės nariais, dalyvaudami
kasdieniame gyvenime, vertindami susitikimą ir dialogą
Bažnyčia, kurios pirminė
misija yra evangelizuoti, dažnai nuolankiai bendradarbiauja, atsiliepdama į konkrečias
žmonių, ypač – labiausiai stokojančių, situacijas. Ji įsitikinusi, kad „evangelizuojame
ir tada, kai bandome įveikti įvairius iššūkius, kurie gali iškilti“. (Pranciškus,
apaštalinis paraginimas „Evangelii gaudium“)
Vatikano miestas, 2014 liepos
1 d. (Vatikano radijas)