2014-07-25 16:40:54

Šv. Jokūbo šventė Santjago šventovėje


Liepos 25 d. Bažnyčios liturgijoje buvo minimas šv. Jokūbas Vyresnysis, vienas iš dvylikos Kristaus apaštalų, vėliau Jeruzalės krikščionių bendruomenės vadovas ir vienas iš pirmųjų kankinių. Apie jo nukirsdinimą kalbama Apaštalų darbų knygoje (12,2). Pasak tradicijos, apaštalo relikvijas mokiniai atgabeno į Romos imperijos sudėtyje tuomet buvusį Iberijos pusiasalį. Vėliau, o ypač po maurų išvarymo iš Ispanijos, šv. Jokūbo kapas tapo viena lankomiausių Europos šventovių.

Šv. Jokūbo šventė šį penktadienį ypatingomis iškilmėmis pažymėta apaštalo relikvijas saugančiame ir jo vardu pavadintame Ispanijos Galicijos Santjago de Kompostela mieste. Apaštalo šv. Jokūbo šventės Mišias aukojo Santjago arkivyskupas Julian Bario Bario. Mišiose dalyvavo neseniai pradėjęs eiti pareigas naujas Ispanijos karalius Pilypas IV.

Homilijoje arkivyskupas visų pirma ir kreipėsi į valdovą, dėkodamas, kad jis panoro savo tarnystę pradėti malda Ispanijos dangiškajam globėjui dedikuotoje šventovėje. Arkivyskupas pakvietė visus Mišių dalyvius melstis už karalių ir jo šeimą, taip pat už buvusį karalių Joną Karolį.

Šiandien minime Jokūbą Vyresnįjį, Jėzaus Kristaus apaštalą ir kankinį, Evangelijos tiesos skelbėją ir liudytoją. Jo pavyzdys ir mus visus skatina atrasti pirmapradį Evangelijos gaivumą, kad jis įkvėptų mūsų žodžius ir darbus. Apaštalas Jokūbas, - sakė Santjago arkivyskupas, - buvo ištikimas Viešpačiui iki galo ir gėrė iš jo taurės. Ir šiandien, jei norime, kad tikėjimo žinia atnaujintų pasaulį, visi turime būti drąsūs jos liudytojai. Tikėjimo negalima tapatinti nei su politine santvarka, nei su kovinga ideologija. Jis turi būti realizmo ir meilės kupimas apkabinimas. Tik kas tiki ir myli sugebės kurti naują meilės civilizaciją, - kalbėjo Santjago arkivyskupas penktadienio rytą aukodamas apaštalo šv. Jokūbo šventės Mišias ir baigdamas homiliją dar kartą visus į šventovę susirinkusius maldininkus ir visus Ispanijos tikinčiuosius paragino melstis už naują karalių, melstis už Galicijos gyventojus ir visą šalį, ypač už ekonominės krizės labiausiai paliestas šeimas, taip pat už popiežių Pranciškų ir visą pasaulyje keliaujančią Bažnyčią.

* * *

Šv. Jokūbo kapas jau daug amžių yra piligrimų kelionių tikslas. Piligrimai dažniausiai eina vadinamuoju pagrindiniu šv. Jokūbo keliu, nuo Pirėnų kalnų vedančiu į Santjagą. Vėliau atsirado pietinis piligrimų kelias, vedantis iš Portugalijos, ir šiaurinis, einantis Atlanto pakrante. Per Ispaniją vedantys keliai buvo pratęsti ir kitapus Pirėnų, kuriais piligrimai atkeliaudavo iš Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Italijos. Seniausias dokumentas apie piligrimystę į šv. Jokūbo šventovę buvo parašytas dešimtojo amžiaus vidury – tai liudijimas apie Prancūzijos Puy en Velay vyskupijos ganytojo Godeskalko kelionę į Santjagą 950 m.

Šiandien šv. Jokūbo piligrimų keliai apraizgę jau kone visą Europą. Jokūbo kelias, neilgomis atkarpomis kasmet arba kas keletą metų, yra tapęs gana populiaria piligrimavimo forma. Tarp šiuo keliu einančių piligrimų netrūksta ir lietuvių. O yra buvę atvejų, kad net kelis mėnesius be pertraukos į Santjago šventovę yra keliavę piligrimai iš Lietuvos ar net iš Estijos ar Suomijos.

Kaip informuoja Santjago šventovės informacijos centras, šiais metais, nuo sausio pradžios iki šv. Jokūbo šventės į Santjago šventovę buvo atvykę kiek daugiau nei 103 tūkst. piligrimų. Kasmet jų skaičius auga. Per pastaruosius dešimtį metų Santjago šventovę aplankiusių piligrimų skaičius siekia 1,7 mln. Didžiausią dalį, daugiau nei 40% sudaro ispanai. Tarp užsieniečių daugiausia vokiečių, italų, portugalų, prancūzų, amerikiečių. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.