Irako krikščionys, čia gyvenę beveik du tūkstančius metų, yra išvejami iš savo tėvynės,
o likę rizikuoja mirtimi nuo ekstremistų musulmonų sunitų rankos, atsisakę išpildyti
jų reikalavimus, kurie neturi nieko bendro su teisingumu ar sąžinės laisve. Ne ką
geriau ir kitoms mažumoms – rugpjūčio 3 dieną ekstremistai, puldami Sinjaro miestą
ir apylinkes, nužudė daug čia nuo amžių gyvenusių jazidizmą išpažįstančių šeimų narių,
Unicef duomenimis tarp jų yra dešimtys vaikų. Šiame drastiškame kontekste chaldėjų
katalikų patriarchas Raphael Sako I, iki šiol kalbėjęs atsargiai ir su atsargia viltimi,
nebeslepia skausmo. Gali būti, kad jis yra paskutinis chaldėjų patriarchas. Pasaulio
galybės ignoruoja neteisingai kenčiančių situacijas, žiūrėdamos tik savo interesų.
Ignoruoja ir musulmonų valstybės, nors ir joms toks ekstremistiškas islamas, kurio
siekia buvusi „Islamo valstybės Irake ir Sirijoje“ grupuotė, yra pavojingas ir nepriimtinas.
Ekstremistai kviečia atsiversti į islamą, kaip išsigelbėjimą, bet už to slypi baimė
ir totalitarinė ideologija. Rugpjūčio 6 dieną, trečiadienį, Jėzaus Atsimainymo
šventę, kuri chaldėjų liturgijoje ypatingai švenčiama, Irako krikščionys kviečiami
melstis už persekiojimų ir smurto pabaigą. Anglijos ir Velso katalikų vyskupų konferencija
taip pat paragino visose parapijose sekmadienį, rugpjūčio 10 dieną, melstis už irakiečius
krikščionis, taip pat paaukoti pinigų jiems padėti per vieną ar kitą katalikišką šalpos
organizaciją, galiausiai kreiptis į valdžią, kad ši reaguotų į Irako krikščionių padėtį.
Italijos katalikai pakviesti melstis rugpjūčio 15 dieną, per Švč. M. Marijos Dangun
Ėmimo iškilmę. (Vatikano radijas)