Popiežiaus laiškas Lotynų Amerikos šeimų sielovados kongresui: Meilė šeimoje suteikia
kilnumo viskam ką žmogus daro
Panamoje rugpjūčio 4-9 dienomis vyksta Lotynų Amerikos šeimų sielovados kongresas,
kurį surengė Lotynų Amerikos vyskupų taryba, ruošdamasi spalio mėnesį Romoje vyksiančiai
šeimai skirtai neeilinei Vyskupų Sinodo asamblėjai. Ketvirtadienį, rugpjūčio 7 d.,
kongrese kalbėjo Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas arkiv. Vincenzo Paglia.
Jis taip pat perdavė Panamoje vykstančio kongreso dalyviams adresuotą popiežiaus Pranciškaus
laišką.
Kas yra šeima? - klausimu pradeda savo laišką Pranciškus. Nepaisant
visų slegiančių problemų ir poreikių, kuriuos reikia skubiai patenkinti, šeima yra
„meilės centras“, kuriame viešpatauja pagarbos ir bendrystės įstatymas, ji pajėgi
atsispirti pasaulio „galios centrų“ spaudimui, manipuliacijoms ir puolimams. Šeimos
aplinkoje žmogaus asmuo natūraliai ir harmoningai integruojasi į bendruomeninį gyvenimą,
įveikdamas netikrą individo ir visuomenės supriešinimą. Šeimoje niekas neatstumiamas,
joje su meile priimamas ir senolis, ir vaikas. Šeima yra susitikimo ir dialogo kultūros,
solidarumo ir atsivėrimo transcendencijai lopšys. Dėl to, kaip rašė Benediktas XVI
savo enciklikoje „Caritas in veritate“, šeima yra labai brangus visuomenės turtas.
Toliau
rašydamas apie šeimos vertingumą socialinėje plotmėje, jos indėlį į visuomenės gyvenimą,
popiežius Pranciškus iškelia jo du aspektus: stabilumą ir vaisingumą. Tarpusavio santykių,
kurie remiasi ištikima meile iki pat mirties, tokių kaip santuoka, tėvystė, sūnystė,
brolystė išmokstama ir jais gyvenama šeimoje. Kai šie santykiai sudaro pagrindinį
žmonių visuomenės audinį, visuomenė yra darni. Neįmanoma priklausyti tautai, jaustis
artimais kitiems žmonėms, rūpintis kenčiančiais, jei širdyje suardyti tie pamatiniai
ryšiai, kurių dėka žmogus gali saugiai atsiverti kitiems.
Šeimyninė meilė yra
vaisinga ir ne vien dėl to, kad iš jos gimsta naujos gyvybės, bet taip pat dėl to,
kad ji praplečia gyvenimo akiračius, kuria naują pasaulį; kai prislegia sunkumai ji
padeda neprarasti tikėjimo, kad įmanomas pagarba ir pasitikėjimu grindžiamas žmonių
sambūvis. Materialistinės pasaulio vizijos akivaizdoje šeima neredukuoja žmogaus iki
sterilaus utilitarizmo, bet padeda neišsekti jo giliausiems troškimams.
Galiausiai,
- rašo popiežius Pranciškus, - meilės šeimoje dėka žmogus sugeba atsiverti ir Dievui,
kuris yra Tėvas. Šia prasme, šeimą reikia suvokti ne tik kaip evangelizavimo adresatę,
bet kaip ir evangelizuotoją. Šeimoje atsispindintis Dievo paveikslas padeda žmonių
meilėje atpažinti Dievo meilę. Šeimoje tikėjimas susimaišo su motinos pienu, - sako
Pranciškus ir pastebi, kad tas paprastas ir spontaniškas gestas – prašymas, kad tėvai
palaimintų - kurį išsaugojo daugelis tautų, savyje slepia biblinį įsitikinimą, kad
Dievo palaiminimas perduodamas iš kartos į kartą. Būdami įsitikinę, kad šeimos meilė
suteikia kilnumo viskam ką žmogus daro, turime drąsinti šeimas ugdyti sveikus savo
narių santykius, mokytis dažniau šeimose sakyti „atsiprašau“, „ačiū“, „prašau“, į
Dievą su meile kreiptis „Tėve“.
Baigdamas laišką popiežius Pranciškus meldžia
Gvadalupės Švenčiausiąją Mergelę, kad jai užtariant Dievas laimintų Amerikos šeimas
ir prašo: „ir jūs melskitės už mane, nes man reikia jūsų maldos“. (Vatikano radijas)