2014-08-13 18:14:26

Žvilgsnis iš arčiau: italų misionierius apie šiuolaikinę Korėją


Pietų Korėja, iš pirmo žvilgsnio, atsiskleidžia kaip labai dinamiškos ir inovatyvios ekonomikos šalis. Kita vertus, technologijų šuolis nebūtinai reiškia socialinio šuolio, kaip tai labai gerai žino misionieriai, iš arti ir gerai pažįstantys ne vien šalies stipriąsias, bet ir silpnąsias puses. Apie tai Šventojo Sosto dienraščiui „l’Osservatore Romano“, popiežiaus Pranciškaus vizito kontekste, pasakojo italų misionierius Maurizio Giorgianni. Pietų Korėjoje jis gyvena ir darbuojasi jau 21 metus, nuo 1993-iųjų.

Čia jis pasakojo sekęs kito misionieriaus, t. Giovanni, pėdomis, kuris darbavosi tarp imigrantų, tarp darbininkų, kurie atrasdavo darbo mažuose fabrikuose, savo ruožtu teikiančiuose paslaugas didelėms firmoms. T. Giovanni eidavo į autobusų stotis, kuriose, dažniausiai iš Filipinų, bet taip pat ir Kinijos, imigrantai susirinkdavo, kalbėdavosi su jais ir klausydavosi jų. Dažnai jie negaudavo teisingo atlyginimo, jų kontraktai ir teisės buvo negerbiamos, jie buvo išnaudojami, taipogi jie dažnai beveik nemokėdavo kalbos. 1997 metais pietų Korėją apėmė stipri ekonominė krizė ir jų padėtis dar labiau pablogėjo. Šiandien, vis dėlto, jų padėtis geresnė, jie turi daugiau teisių, bet problemų išlieka nemažai.

Jis pats, pasakojo misionierius, rūpinasi tomis problemomis, kurios kyla iš mišrių santuokų. Pietų Korėjoje yra daug viduramžį pasiekusių vyrų, kurie neranda sau antrosios pusės. Priežastys yra įvairios – kartais dėl visiško panirimo į darbą, kartais dėl socialinio statuso, kuris šioje šalyje tebėra labai reikšmingas, taip pat ir asmeniniuose santykiuose, kartais dėlto, kad turi kokį fizinį ar psichologinį trūkumą, kartais dėlto, kad jau išsiskyręs – šis faktas taipogi sumenkina vyro reputaciją. Kartais dėlto, kad mano, jog gyvenimas su filipiniete paprastesnis, nei su korėjiete. Tad dažnas kreipiasi į agentūras, kurios jiems ieško žmonų Kambodžoje, Vietname, Filipinuose, neretai atokiuose kaimuose.

Moterys, kurios sutinka tekėti už nepažįstamo vyro, kuris yra gimęs kitoje kultūroje ir kalba kita kalba, tai daro iš neturto, tikėdamosios ištrūkti iš savo aplinkos arba padėti savo šeimai. Agentūrų paslaugos nekainuoja pigiai – iki 15 000 eurų.

Aišku, kad taip sudarytos santuokos neturi tvirtų pamatų. Yra atvejų, kai sutuoktiniai atitinka vienas kita ir gyvena laimingai. Tačiau labai dažnai prasideda problemos, nes vyras tikisi, kad moteris praskaidrins jo vienatvę ir pasirūpins jo buitimi, tuo tarpu žmona tikisi prasigyventi. Dar blogiau, jei vyras pradeda blogai elgtis su žmona, ši sukyla, kas, vyro akimis, atrodo nepateisinama, ypač dėl išleistų pinigų. Tokiu atveju jis gali eiti į imigracijos biurą ir pasakyti, kad nori skyrybų. Jei santuoka netruko dvejų metų, moteris tampa nelegale, yra persekiojama ir patenka sulaikymo centrus, kurie nedaug skiriasi nuo tikrų kalėjimų. Dažnai negalima suteikti daug pagalbos, tačiau draugija ir meilė savaime yra tai, ko žmonėms labai reikia tokiais atvejais.

Deja, tokia yra tikrovė ir negalima prieš ją užmerkti akių, reikia spręsti tas problemas, kurias žmonės patiria. Kaip sakė Pranciškus, gyvenimą reikia priimti tokį, koks yra, - kalbėjo italų misionierius, Maurizio Giorgianni. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.