Popiežius Pranciškus kartu su korėjiečiais šventė Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų iškilmę (+video)

Antrąją apaštališkojo vizito Korėjoje dieną, popiežius Pranciškus kartu su korėjiečiais šventė visoje Bažnyčioje minimą Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų iškilmę. Rugpjūčio 15-oji visoje Korėjoje taip pat minima kaip nacionalinė laisvės diena, nes 1945 m. rugpjūčio 15-ąją šalis buvo išvaduota iš japonų okupacijos. Penktadienio rytą iš Seulo popiežius Pranciškus atvyko į Tedžoną – miestą už maždaug pusantro šimto kilometrų į pietus nuo sostinės ir stadione, pastatytame 2002 m. Futbolo pasaulio čempionatui, talpinančiame penkias dešimtis tūkstančių žmonių, aukojo Žolinės iškilmės Mišias.

Šventojo Tėvo homilija:

Vienybėje su visa Bažnyčia švenčiame Mergelės Marijos paėmimą su kūnu ir siela į dangaus šlovę. Marijos į Dangų paėmimas rodo koks likimas skirtas mums, Dievo įvaikintiems sūnums ir dukterims, Kristaus Kūno nariams. Kaip Marija, esame pašaukti dalyvauti Viešpaties pergalėje prieš nuodėmę ir mirtį ir su Juo karaliauti Jo amžinoje Karalystėje. Toks yra mūsų pašaukimas.

„Didingas ženklas“, apie kurį šiandien kalba pirmasis skaitinys, mus kviečia kontempliuoti Mariją, sėdinčią šlovės soste, šalia savo dieviškojo Sūnaus. Jis taip pat mus kviečia įsisąmoninti kokią ateitį taip pat ir šiandien mums atveria Prisikėlęs Viešpats. Korėjiečiai šią dieną švenčia prisimindami ir savo istorinę patirtį, minėdami meilingą Marijos užtarimą tautos istorijoje ir žmonių gyvenime.

Antrajame skaitinyje girdėjome šv. Paulių, tvirtinantį, kad Kristus yra naujasis Adomas, kurio klusnumas Tėvui sunaikino nuodėmės ir vergovės karalystę ir pradėjo naują gyvybės ir laisvės karalystę (plg. 1 Kor 15,24-25). Atrandame tikrą laisvę kai su meile priimame Tėvo valią. Iš malonės pilnosios Marijos mokomės, kad krikščioniška laisvė tai kažkas daugiau nei vien išvadavimas iš nuodėmės. Tai laisvė, kurios dėka nauju dvasiniu žvilgsniu galime žiūrėti į žemiškuosiuos reikalus, laisvė tyra širdimi mylėti Dievą bei brolius ir seseris, džiugiai gyventi Kristaus Karalystės viltimi.

Šiandien pagerbdami Dangaus Karalienę Mariją, kreipiamės į ją kaip į Korėjos Bažnyčios Motiną. Prašome, kad ji padėtų mums būti ištikimiems karališkajai laisvei, gautai Krikšto dieną, kad palaikytų mūsų pastangas keisti pasaulį pagal Dievo planą, kad padėtų šios šalies Bažnyčiai būti Dievo Karalystės raugu Korėjos visuomenės gyvenime. Šios šalies krikščionys tebūna visuomenės dvasinio atsinaujinimo jėga. Teatsispiria tikrąsias dvasines ir kultūrines vertybes naikinantiems materializmo kerams ir besaikei konkurencijai, kurstančiai konfliktus ir egoizmą. Jie taip pat teatmeta nežmoniškus ekonominius modelius, kurie skatina naujas skurdo formas ir marginalizuoja darbininkus; teatmeta mirties kultūrą, kuri nepaiso žmoguje įspausto Gyvybės Dievo paveikslo, kėsinasi į vyro, moters ir vaiko orumą.

Jūs, Korėjos katalikai, kilnios tradicijos paveldėtojai, esate pašaukti branginti savo paveldą ir perduoti jį būsimoms kartoms. Tam reikalingas jūsų kiekvieno asmeninis atsivertimas į Dievo Žodį ir rūpinimasis tarp mūsų gyvenančiais vargšais ir silpnaisiais.

Švęsdami šiandienę iškilmę, vienijamės su visa Bažnyčia pasklidusia po pasaulį ir Marijoje matome mūsų vilties Motiną. Josios šlovinimo giesmė mums primena, kad Dievas neužmiršta savo pažadų ir savo gailestingumo (plg. Lk 1,54-55). Marija yra „laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“ (Lk 1,45). Joje matome, kad pildosi visi Dievo pažadai. Sėdinti šlovės soste, ji mums sako, kad mūsų viltis yra pagrista. Jau dabar ta viltis mums yra „saugus ir tvirtas sielos inkaras“ (Žyd 6,19). Ji yra ten, kur Kristus sėdi šlovėje.

Ši viltis, brangieji broliai ir seserys, Evangelijos mums teikiama viltis, yra priešnuodis nevilties dvasiai, kuri tarsi vėžio liga plinta visuomenėje, išoriškai turtingoje, bet viduje jaučiančioje kartėlį ir tuštumą. Kiek daug jaunimo nuo jos nukentėjo! Jaunimas, kurį kupiną džiaugsmo ir vilties matome šiomis dienomis, niekam teneleidžia šios vilties iš jų pavogti.

Kreipkimės į Mariją, Dievo Motiną, ir prašykime malonės džiaugtis Dievo vaikų laisve, išmintingai ta laisve naudotis, tarnauti broliams ir seserims, taip gyventi ir dirbti, kad kitiems liudytume viltį, tą viltį, kurios išsipildymą pasieksime amžinojoje karalystėje, kur karaliauti reiškia tarnauti.

* * *

Mišioms pasibaigus, popiežius Pranciškus kartu su visais dalyviais kalbėjo Vidudienio Viešpaties Angelo maldą. Šia proga jis taip pat paminėjo visą Korėją sukrėtusią nelaimę: balandžio 16-ąją prie Korėjos krantų nuskendo keltas; žuvo trys šimtai žmonių.

Brangieji broliai ir seserys, baigdami Mišias dar kartą kreipiamės į Mergelę Mariją, Dangaus Karalienę. Jai po kojų sudedame savo džiaugsmus, skausmus ir viltis. Jai patikime visų pirma tuos, kas žuvo prieš kelis mėnesiu nuskendus keltui „Se Wol“, taip pat visus, kas iki dabar kenčia dėl tos visą tautą palietusios nelaimės. Viešpats tepriima mirusius į savo ramybę, tepaguodžia verkiančiuosius, teremia visus, kurie dosniai suteikė pagalbą savo broliams ir seserims. Tas tragiškas įvykis, kuris suvienijo korėjiečius skausme, testiprina jų ryžtą solidariai bendradarbiauti bendram labui.

Taip pat prašykime Mergelę Mariją, kad savo gailestingas akis nukreiptų į visus kenčiančius, ypač sergančius, neturinčius oriam gyvenimui reikalingo darbo.

Galiausiai šią dieną, kurią Korėja mini Išvadavimo šventę, prašykime Mergelę Mariją globoti šia kilnią tautą ir visus jos gyventojus. Jos užtarimo taip pat prašykime jaunimui iš visos Azijos, čia susirinkusiam šiomis dienomis. Jie džiugiai teskelbia aušrą naujo taikaus pasaulio, gyvenančio pagal Dievo palaimintą planą!

* * *

Pasibaigus Tedžono stadione švęstos Žolinės iškilmės Mišioms, popiežius Pranciškus užsuko į vyskupijos kunigų seminariją ir jos valgykloje pietavo kartu su dvidešimčia Azijos jaunimo dienų dalyvių, atstovaujančių įvairiems žemyno regionams. Pavakare, už maždaug keturiasdešimties kilometrų nuo Tedžono esančioje Solmoe šventovėje Popiežiaus laukė visi šiomis dienomis Korėjoje vykstančių Šeštųjų Azijos jaunimo dienų dalyviai. (Vatikano radijas)