Bendroji audiencija. Popiežius kalbėjo apie savo kelionę į Korėją (+video)

Trečiadienio rytą susitikęs su keliais tūkstančiais maldininkų, dalyvavusių Pauliaus VI salėje Vatikane vykusioje bendrojoje audiencijoje, popiežius Pranciškus pasakojo apie ką tik pasibaigusią savo apaštališkąją kelionę į Korėją. Šventasis Tėvas visų pirma dėkojo Dievui, kad galėjo aplankyti tą šalį, jauną ir dinamišką Bažnyčią, taip pat dėkojo Korėjos vyskupams, prezidentei ir visiems kas prisidėjo prie kelionės organizavimo.

Šios kelionės svarbą galima kondensuotai išreikšti trimis žodžiais: atminintis, viltis, liudijimas, - sakė Pranciškus. Korėjos Respublika yra šalis pasiekusi aukštą ekonominio išsivystymo lygį. Jos gyventojai yra darbštūs, drausmingi, saugantys protėvių palikimą. Šiame kontekste Bažnyčia yra atminties ir vilties saugotoja, yra dvasinė šeima, kurioje vyresnioji kartai perduoda jaunesniajai tikėjimo šviesą, o praeities liudytojų atminimas tampa nauju liudijimu dabartyje ir viltimi ateičiai. Pasak Popiežiaus, iš tokios perspektyvos reikėtų žiūrėti į du svarbiausius šios jo kelionės įvykius: beatifikaciją 124 kankinių, kurie papildo jau prieš tris dešimtmečius Jono Pauliaus II kanonizuotų kankinių gretas, ir susitikimą su jaunimu, dalyvavusiu Korėjoje vykusiose šeštosiose Azijos jaunimo dienose.

Jaunas žmogus visada ieško ko nors, dėl ko verta gyventi; kankinys liudija Tą, dėl kurio verta atiduoti gyvybę. Tai Dievo meilė, kuri tapo kūnu Jėzuje, Tėvo liudytojuje. Dviejuose jaunimui skirtuose kelionės renginiuose, Prisikėlusiojo Dvasia mums pripildė džiaugsmo ir vilties, kurios kupinas jaunimas grįžo į savo šalis.

Trečiadienio bendrosios audiencijos metu sakytoje kalboje Popiežius taip pat priminė koks svarbus buvo pasauliečių vaidmuo tikinčiųjų bendruomenės Korėjoje istorijos pradžioje. Krikščionių bendruomenę toje šalyje aštuonioliktojo amžiaus antroje pusėje įkūrė ne misionieriai, bet jaunieji korėjiečiai, kurie susižavėję krikščioniškais tekstais, juos atidžiai studijavo ir pavertė savo gyvenimo taisykle. Vienas šių pasauliečių buvo pasiųstas į Pekiną. Ten jis priėmė krikštą ir grįžęs krikštijo draugus. Iš šio branduolio išsivystė skaitlinga bendruomenė, kuri nuo pat pradžių buvo žiauriai persekiojama, tūkstančiai jos narių paaukojo gyvybes. Korėjos Bažnyčia gimė iš pasauliečių misionieriškosios veiklos ir iš jų kankinystės.

Brangieji, - kalbėjo Šventasis Tėvas, - žiūrėdami į korėjiečių tikėjimo istoriją, matome, kad Kristus negriauna kultūrų, neatmeta kelio, kuriuo šimtmečiais ir tūkstantmečiais ėjo tautos, siekdamos tiesos ir gyvendamos pagal žmogaus ir Dievo meilės idealą. Kristus nepanaikina to kas gera, bet ištobulina ir atbaigia.

Kristus kovoja tik su piktąja dvasia, sėjančia rauges tarp žmonių ir tautų, kurstančia nelygybę ir pinigų garbinimą, nuodijančią jaunimo širdis. Taip, su šia dvasia Kristus kovojo ir Jis ją nugalėjo savąja meilės auka. Jei pasiliekame su Juo, jei pasiliekame Jo meilėje, ir mes, kaip kankiniai, galime liudyti Jo pergalę. Tokio tikėjimo kupini mes meldėmės, ir dabar meldžiamės, kad visi Korėjos žemės vaikai, kenčiantys dėl karo pasekmių ir nevienybės, galėtų eiti brolybės ir susitaikinimo keliu.

Galiausiai Popiežius priminė, kad šios kelionės metu jis kartu su korėjiečiais šventė Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę. Marija, Bažnyčios Motina, lydi Dievo tautos kelionę ir ją palaiko sunkumuose, padeda neprarasti vilties. Jai motiniškai užtariant, Viešpats teapdovanoja korėjiečių tautą taikos ir gerovės malonėmis, telaimina jos Bažnyčią, kad ji visada būtų vaisinga ir kupina Evangelijos džiaugsmo.

* * *

Po šios kalbos, sveikindamas audiencijoje dalyvavusias maldininkų grupes, popiežius Pranciškus atskirai paminėjo prancūzų šeimą, kuri senuoju maldininkų keliu atkeliavo į Romą pėsčiomis ir jodama ant asilų. Atskirą sveikinimą Popiežius taip pat skyrė italams baidarininkas, maždaug keturis šimtus kilometrų upėmis atplaukusiems iš Loreto šventovės. Galiausiai, nemažai dėmesio sulaukė Argentinos sostinės Buenos Airių futbolo klubo San Lorenzo žaidėjai, laimėję Pietų Amerikos taurę. Popiežius, kuris nuo pat vaikystės buvo šios komandos sirgalius, sakė, kad jie yra jo kultūrinės tapatybės dalis. (Vatikano radijas)