T. F. Lombardi SJ apie apaštališkąjį vizitą Korėjoje: „Popiežius paliečia širdis,
nes neša gyvą Evangeliją“
Pasibaigus apaštalinei kelionei į Korėją, Vatikano Spaudos salės direktorius t. Federico
Lombardi apžvelgia kelionę, paminėdamas popiežiaus vizito indėlį kelyje link Korėjų
susitaikymo.
Pasak jo, pasidalijusios Korėjos, o plačiau žvelgiant – susitaikymo
ir taikos tema, buvo nuolatinė šios kelionės palydovė. Popiežiaus nuostata, kurią
liudijo jo atsakymas jaunimui bei jo paskutinė homilija, kuri buvo dedikuota šiai
temai Seulo katedroje, remiasi Evangelija, yra labai krikščioniška, skatinanti gilius
pokyčius, kurie vestų į taiką ir susitaikymą. Popiežius gerai žino, kad jis nėra
politikas, įgyvendinantis taiką pasaulyje, o moralinis ir religinis lyderis, taigi
jo veikimas kitoks, gilesnis ir toliaregiškas, vedantis į dialogą ir širdžių atsivertimą,
abipusį įsiklausymą. Pasak t. Lombardi, tokia buvo popiežiaus žinia Korėjos susitaikymo
atžvilgiu. Ir nors galbūt kažkas liko kiek nusivylęs, nes tikėjosi stipresnių pareiškimų,
kurie pasmerktų Šiaurės Korėjos režimą ar persekiojimus, tačiau popiežiaus vizito
užduotis buvo ne tokia. Jis žvelgia į situaciją, kuri tęsiasi jau 66 metus, ir mėgina
sudaryti prielaidas, kad ši pasikeistų iš esmės, taigi jis pradeda nuo susitaikymo,
gimstančio širdyse.
Korėjos vyskupų konferencijos pirmininkas viename interviu
Vatikano radijui paminėjo: „Pranciškus mus paguodė ir privertė šypsotis“. Ar „empatiją“
visos korėjiečių tautos atžvilgiu išreiškė tuo pat būdu, kaip kalbėjo su vyskupais?
Tėvas Lombardi patvirtina, kad šiame pokalbyje gerai atsispindėjo popiežiaus lūkesčiai,
jog Bažnyčia turi susitikti su kitokių pažiūrų, kito tikėjimo žmonėmis, su kuriais
megztų dialogą. Vatikano Spaudos salės direktoriaus nuomone, Azijos atveju kitaip
kalbėta apie „susitikimo kultūrą“. Popiežius dar kartą parodė, kaip paprastai jis
eina susitikti kito, matydamas jį krikščioniško tikėjimo šviesoje kaip Dievo atvaizdą,
atskleisdamas gilią meilę, kurią parodė visiems kenčiantiems, kuriuos susitiko. Tai
labai paveikė korėjiečius, kurie vertina ypatingą katalikų Bažnyčios indėlį, jos dėmesį
silpniausiems visuomenės nariams. Popiežiaus veiksmai visiems padėjo suprasti, jog
jis apkabina, myli, pasitinka visus Korėjos žmones, kad ir kokia jų būtų situacija,
pasakojo t. F. Lombardi.
Vienas įsimintiniausių momentų, kuris išliks korėjiečių
atmintyje – tai popiežiaus apsilankymas Kottongnaes žmonių su negalia centre. „Kažkas
man priminė šv. Pranciškaus žodžius – Evangeliją reikia skelbti visada, visu savo
gyvenimu, jei reikia – ir pasitelkiant žodžius“, - sako t. Lombardi. Anot jo, popiežius
Pranciškus labai gyvai pasinaudojo šiuo patarimu. Jam nereikėjo sakyti įspūdingų kalbų
– nes jei jis susitiko su mažais vaikais, turinčiais negalią, nebuvo prasmės įspūdingoms
kalboms, kad ir gražiausioms, kadangi jie nebūtų pajėgę jų suprasti. Apkabinimas,
meilumas, konkrečios meilės kalba yra visiems suprantama, universali. Visi šventieji
tai suprato. Pranciškus, Motina Teresė, kuri vėliau dirbo Azijoje – kaip jiems pavyko
perduoti žinią? Nes įkūnijo krikščioniškos meilės žinią. Popiežiui Pranciškui tai
pavyksta, tai yra jo dovana – bendrauti paprastai ir natūraliai. Tie maži vaikai su
negalia, kurie buvo apleisti – jiems iš tiesų labiausiai reikia meilės, ir jie galėjo
atrasti, pagal savo supratimą, gyvenimo prasmę krikščioniškos meilės dėka.
T.
F. Lombardi SJ paminėjo ir pasauliečių svarbą Korėjos Bažnyčios gyvenime. Vakarams
Azijos Bažnyčios menkai pažįstamos, tačiau vertėtų daug ko iš jų pasimokyti. Kunigas
pasakojo, kad popiežiaus kelionės metu buvo pabrėžiami keli aspektai: Korėjos Bažnyčia
gimė vietinių pasauliečių dėka, kurie evangelinės žinios vertę atrado ieškodami gyvenimo
tiesos, ji nebuvo atnešta misionierių atvykusių iš užsienio. Taigi tikėjimas kyla
iš žmonių širdies, o ne „primetamas“ iš išorės. Kitas bruožas – ypatingas kankinystės
liudijimas. Jų tikėjimas buvo toks stiprus, kad padėjo iškęsti baisius kankinimus.
Tėvas F. Lombardi patvirtina, kad kelionės metu popiežius nepamiršo tragedijos,
kurią išgyvena Irako žmonės. Susirūpinimą išreiškė ne tik žinutėmis, skelbtomis „Twitter“
tinkle, tačiau ir baigiamųjų Mišių bendruomeninės maldos metu spontaniškai pakviesdamas
melstis už kardinolą Filoni ir jo misiją Irake, apskritai už visą situaciją Irake.
„Tai liudija kaip darniai popiežius apglėbia visas Bažnyčios dimensijas, ypač tas,
kur išgyvenama kančia ir sunkumai. Be to, Korėjoje persekiojimų, kančios tema ypatingai
aktuali, tai išgyvenama ir šiandienos istorijoje“, apibendrino t. F. Lombardi. (Vatikano
radijas)