Šv. Pijaus X mirties šimtmetis

Prieš šimtą metų rugpjūčio 20 dieną mirė šv. Pijus X, katalikų Bažnyčią valdęs vienuolika metų, nuo 1903 iki 1914. Jubiliejinę sukaktį iškilmingai šventė ypač šventojo Popiežiaus kraštiečiai šiaurės Italijoje. Pagrindinės iškilmės vyko Riezės mieste, Trevizo vyskupijoje, kurioje šventasis gimė 1835 m. birželio 2 dieną. Pijus X, kurio krikšto vardas Juozapas Melchioras, buvo antras iš dešimties Riezės miestelio pareigūno Sarto ir siuvėjos Margheritos Sanson šeimos vaikų. Iškilmių kulminacija įvyko šeštadienį, rugpjūčio 23 dieną. Šventosiose Mišios po atviru dangumi Riezėje dalyvavo vyskupai ir tikintieji iš Trevizo vyskupijos ir kitų trijų vyskupijų, kurių ganytojas buvo šv. Juozapas Melchioras Sarto - Pijus X: Mantujos, Venecijos ir Romos. Pagrindinis mišių celebrantas buvo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin.

Pijus X, arba „popiežius Sarto“, kaip dažnai buvo vadintas, buvo pirmas popiežius paskelbtas Bažnyčios šventuoju po maždaug dviejų šimtmečių pertraukos. Beatifikacija įvyko 1951 metais birželio 3 dieną ir sutapo su šventojo krikšto 116 metinėmis. Po trejų metų, 1954-aisiais, sekė jo kanonizacija. Abiem ceremonijom Vatikano bazilikoje vadovavo Dievo tarnas Pijus XII.

Venecijos patriarchas Juozapas Melchioras Sarto buvo išrinktas popiežiumi Pijumi X 1903 metais. Išorės jėgų intrigos konklavos pabaigoje paskatino naująjį popiežių išleisti atitinkamą dekretą, kuriuo jis užtikrino visų sekusių konklavų suverenumą.

Politika ir diplomatija buvo privalomos taip pat šio popiežiaus veiklos sferos, ypač Bažnyčios santykiuose su Italija, tačiau pagrindinį dėmesį šv. Pijus X skyrė visuotinės Bažnyčios reikalams, ypač pastoracijai ir reformai. Jis savo pontifikato pagrindinį siekį apibūdino apaštalo šv. Pauliaus žodžiais laiškuose efeziečiams ir kolosiečiams: „Visa iš naujo suvienyti Kristuje“ (Ef 1,10) , kad „Kristus būtų visa ir visuose“ (Kol 3,11).

Mūsų rūpestis bus vien tik Dievo reikalais. Tik tam skirsime visas savo jėgas ir visą gyvenimą. Tad, jei kas nors ir paklaustų koks mūsų valios išraiškos šūkis, atsakysime, kad visuomet bus tik vienas: „Visa atnaujinti Kristuje“, - parašė šv. Pijus X programinėje enciklikoje „E Supremi apostolatus“. Kitame laiške Šventasis Tėvas kvietė visus Bažnyčios kunigus pašvęsti savo tarnystę šios atnaujinimo programos įgyvendinimui. Italijoje, už politinio gyvenimo borto paliktiems katalikams popiežius leido burtis į naujo pobūdžio sąjūdžius, Prancūzijoje gynė valdžios puolamą Bažnyčią.

Pijus X sunormino sakralinį giedojimą, jo vadovėlis Romos vyskupijos tikintiesiems pavirto katekizmu pirma Italijai, paskui ir visai Bažnyčiai, likęs galioti aštuoniasdešimt metų iki Jono Pauliaus II katekizmo 1992 m. Šv. popiežius Sarto pirmasis pertvarkė Romos kuriją, pradėjo leisti oficialų Šventojo Sosto biuletenį „Acta Apostolicae Sedis“, įsteigė Biblijos Institutą, skirtą Šventojo Rašto studijoms.

Pijus daug nuveikė gindamas tikėjimo mokymą nuo ateizmo, paskirdamas ne vieną encikliką kovai su negerovėmis. Daugiau kaip dešimtmetį Pijus X ryžtingai ir tvirtai vairavo Petro laivą, tačiau visuomet išliko paprastas ir atjautus ganytojas, sielovadinį jautrumą ankstyvoje kunigystėje suformavęs kukliose kaimo parapijose. Jo mirtis prieš šimtą metų 1914 metų vasarą sutapo su ką tik įsižiebusiu Didžiuoju pasauliniu karu, prasidėjusiu liepos 23 dieną. Nors jau buvo senas ir fiziškai išsekęs, rugpjūčio 2 dieną paskelbtu paraginimu „Dum Europa“, spėjo pakviesti viso pasaulio katalikus melsti Dievą, kad tautų valdovams įkvėptų „taikos, o ne kentėjimų mintis“.

Šv. popiežiaus Pijaus X palaikai ilsisi Švč. Mergelės Marijos Paaukojimo koplyčioje Vatikano bazilikoje. (Vatikano radijas)