Valstybės sekretorius „Tautų draugystės“ suvažiavimui: Popiežius prašo ieškoti naujų
būdų kaip skelbti Evangeliją pasaulio ir egzistenciniuose pakraščiuose
Vatikano valstybės sekretorius Popiežiaus vardu pasveikino Italijos katalikų „Tautų
draugystės“ metinio suvažiavimo dalyvius ir rengėjus. Šių metų suvažiavimo, iš eilės
XXXV-ojo – tema „Pasaulio ir egzistencinių pakraščių link“ atkartoja nuolatinį popiežiaus
Pranciškaus raginimą, pažymėjo kardinolas Pietro Parolin sveikinimo laiške Rimini
vyskupui Francesco Lambiasi.
„Pakraščiai“ popiežiaus supratimu nėra tik vietovės,
bet ir žmonės: pirmiausiai žmonės yra „pakraščiai“, pažymėjo kardinolas primindamas
tai, ką Popiežius pasakė generalinėje kongregacijoje prieš konklavą 2013 metų kovo
9 dieną: „Bažnyčia pašaukta išeiti iš savęs ir keliauti link pakraščių, ne tik geografinių,
tačiau ir egzistencinių pakraščių“, sakė prieš konklavinėje kongregacijoje tada dar
Buenos Airių arkivyskupas Bergoglio, tą sykį patikslinęs, kaip suprasti egzistencinius
pakraščius: „Tai nuodėmės, skausmo, neteisingumo slėpinių pakraščiai, neišmanymo ir
tikėjimo nebuvimo, minčių ir bet kokio vargo pakraščiai.“
Išeinanti Bažnyčia
yra vienintelė įmanoma pagal Evangeliją. Apie tai liudija Jėzaus gyvenimas, kaip jis
ėjo iš kaimo į kaimą skelbti Dievo karalystės, prieš save siųsdamas savo mokinius.
Būtent todėl Dievas Tėvas Jį pasiuntė į pasaulį. Nazaretas buvo visai nereikšmingas
kaimas, tiek politiniu, tiek religiniu atžvilgiu buvo tikras „pakraštys“, tačiau Dievas
pažvelgė būtent į ten, kad laikų pilnatvėje įvykdytų savo gailestingumo ir ištikimybės
planą.
Šių laikų žmonėms, taip pat krikščionims, iškilęs pavojus būti užgožtiems
individualistinio liūdesio, likti izoliacijoje, kurioje gausu vartotojiškų gerybių,
tačiau jos daugeliui yra visiškai nepasiekiamos. Visai aišku, kad visuomenės, siekiančios
gyvuoti be Dievo, sukūrė dvasinių dykviečių. Tačiau neturime dėl to prarasti vilties.
Dar popiežius Benediktas XVI pažymėjo „Tikėjimo metų“ inauguracijoje, jog „dykumoje
vėl atrandama vertė to, kas gyvenime esminga. Tad šiandieniame pasaulyje nesuskaičiuojamai
daug dažnai neišreikštų ar negatyviai išreikštų Dievo, galutinės gyvenimo prasmės
alkio ženklų. Ir dykumoje pirmiausia reikia tikinčių žmonių, savo gyvenimu rodančių
kelią į pažadėtąją žemę ir taip išlaikančių viltį gyvą.“
Tad popiežius Pranciškus
kviečia grįžti prie esmės, prie Jėzaus Kristaus Evangelijos, pažymėjo sveikinimo laiške
Vatikano valstybės sekretorius Parolin. Jis pacitavo kelias ištraukas iš „Evangelii
gaudium, popiežiaus Pranciškaus Apaštališkojo paraginimo: „Krikščionys privalo Evangeliją
skelbti neišskirdami nė vieno ir daryti tai ne tarsi primesdami naują pareigą, bet
kaip žmonės, trokštantys pasidalyti džiaugsmu, parodyti gražų horizontą, pasiūlyti
viliojantį pokylį. Bažnyčia auga ne užsiimdama prozelitizmu, bet „patraukdama“, t.y.
per asmeninį liudijimą, pasakojimą, veiksmą arba ta forma, kurią konkrečiomis aplinkybėmis
padiktuos pati Šventoji Dvasia.
Todėl sparčiai besikeičiantis pasaulis prašo
krikščionių būti pasirengusiais ieškoti naujų formų ir būdų kaip perduoti, kaip suprantama
kalba komunikuoti nekintančią krikščionybės naujieną. (Vatikano radijas)