Šiluvos atlaidai: Politikų, švietimo ir kultūros bei Caritas darbuotojų diena. „Artumos“
(buvusio „Caritas“ žurnalo) 25-mečio paminėjimas
Rugsėjo 13 dieną, šeštadienį, Šiluva buvo gausiai lankoma piligrimų nuo pat ankstyvo
ryto, o pagrindinėse pamaldose jų buvo pilna aikštė priešais Baziliką. Šią dieną Šiluvoje
buvo paminėtas „Caritas“ atsikūrimo Lietuvoje bei gyvavimo 25-metis. Ta proga savo
maldos artumą ir apaštališkąjį palaminimą perdavė popiežius Pranciškus.
Tądien
Šiluvos Dievo Motinos užtarimui buvo pavesti „Caritas“, švietimo, kultūros, žiniasklaidos
darbuotojai. Į iškilmes atvyko nemažai Seimo narių, ministrų, europarlamentaras prof.
Vytautas Landsbergis (beje, 1991 m. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius bei
tuomet LR Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasirašė Lietuvos paaukojimo Švč.
Mergelei Marijai aktą), rajonų merai, Kauno, Vilniaus ir kitų miestų katalikiškų mokyklų
bei gimnazijų, vidurinių mokyklų vadovai ir jų bendruomenės, mokytojai net su pačiais
jauniausiais mokinukais, kelių Kauno universitetų vadovai, studentai, Lietuvos ir
vyskupijų Katechetikos centrų, vyskupijų „Caritas“ vadovai, „Artumos“ žurnalo redakcija,
jos bendradarbiai, bičiuliai.
Į pagrindines pamaldas Šiluvoje Lietuvos ir
vyskupijų „Caritas“ vadovai, darbuotojai, savanoriai (tarp jų buvo nemažai jaunų žmonių)
atėjo pėsčiomis, dalyvaudami 25-mečio proga iš pat ryto nuo Katauskių gyvenvietės
prasidėjusiame piligriminiame žygyje. Su Rožinio malda keliavę pėsčiomis, dėkodami
už malonę dirbti labai svarbioje artimo meilės tarnystėje, melsdamiesi už vargstančius,
pasipuošę savo atributika, džiugiai nusiteikę karitiečiai kartu su drauge keliavusiais
vyskupu Kęstučiu Kėvalu, piligrimų išpažinčių klausiusiais Kauno arkivyskupijos „Caritas“
direktoriumi kun. Virginijumi Birjotu, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi
mons. Žydrūnu Vabuolu prieš pagrindines iškilmes jau sveikino Šiluvos Dievo Motiną
jos šventovėje Šiluvoje. Vėliau karitiečiai vadovavo bendrai Rožinio maldai aikštėje.
Iškilmingos
Eucharistijos pradžioje visus gausius piligrimus iš įvairiausių Lietuvos kampelių
(buvo atvykę ir iš Punsko) bei ypač Lietuvos bei vyskupijų, dekanatų „Caritas“ vadovus,
darbuotojus, savanorius sveikinęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ perskaitė
Vatikano Valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolin pasirašytą laišką, kuriuo
švenčiantiems Šiluvos Marijos šventovėje „Caritas“ atkūrimo 25-ąsias metines popiežius
Pranciškus patvirtino savo artumą bei perdavė vyskupams, jų bendruomenėms ir visiems
dalyvaujantiems šventėje apaštališkąjį palaiminimą.
Vėliau Eucharistijos šventimui
vadovavo Kauno arkivyskupas, koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, vyskupas
Kęstutis Kėvalas, kunigai, tarp jų – vadovaujantys vyskupijų „Caritas“, dirbantys
švietimo, kultūros bendruomenių sielovadoje. Giedojo Kauno arkikatedros bei Kretingos
Šv. Antano parapijos chorai (vad. Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė, Aloyzas Žilys).
Homiliją
sakęs vysk. K. Kėvalas atkreipė dėmesį, jog šiam pasauliui būdingas meilės, laiko,
teisingumo, išteklių trūkumas gali tapti palaiminimu. Vyno trūkumas Kanos vestuvėse
parodė Jėzaus mokiniams, kas yra jų Viešpats; mokiniai patyrė Dievo artumą, vandenį
perkeičiantį į malonės vyną.
„Švenčiame „Caritas“ 25-erius gailestingosios
meilės metus, kurie, galima sakyti, pralenkė Lietuvos Nepriklausomybės 25-metį, tuo
paliudydami, jog meilė visada turi žengti priekyje“, – sakė vysk. K. Kėvalas.
Ganytojas atkreipė dėmesį, jog Jėzus į šią žemę atnešė naują mąstymą – tiesiog
mąstymo revoliuciją: matyti kitą žmogų kaip brolį ir sesę, kad toks yra kiekvienas,
ne tik tas, kuris atspindi Jėzaus veidą. Iš šio mąstymo atsirado vargšų prieglaudos,
universitetai, ligoninės, moters ir vaiko apsauga, socialinės apsaugos sistemos. Tai
kilo iš meilės mokymo, kurį žmonijai padovanojo Kristus, ir su šia meilės iniciatyva
pasaulis, jaučiantis meilės trūkumą, turi būti perkeistas – tokiu būdu perkeičiamos
ir žmonių širdys. „Caritas“ Lietuvoje nuo pat pradžių liudijo, kas yra krikščioniškas
tikėjimas ir ką reiškia artimo meilės darbai.
Matyti kitus kaip brolius ir
seseris, padėti įveikti didžiausią skurdą – vienatvę, išgyventi vienybę – tai, kaip
pabrėžė ganytojas, ir kitų tarnaujančių visuomenės gėriui, ir visų žmonių pareiga.
Bendruomeninėje
maldoje prašyta, kad Valstybės vadovai, politikai labiausiai rūpintųsi visuotine gerove,
kad Viešpats teiktų malonę „Caritas“ veikliai atsiliepti į savo meto iššūkius, o katalikiškam
mėnraščiui „Artuma“ (jos pradžia – „Caritas“ žurnalas, įsteigtas tais pačiais 1989
m. ) – skleisti Dievo ir žmonių artumo džiaugsmą, melstasi, kad visi kultūros ir švietimo,
žiniasklaidos darbuotojai skleistų tiesą ir viltį.
Eucharistijos pabaigoje,
dėkodamas jos dalyviams arkivyskupas S. Tamkevičius pavadino Šiluvą, jos atlaidus
dvasiniu sąjūdžiu, pasidžiaugė, kad daugėja politikų, kurie gina šeimą, gyvybę, kad
švietimo, kultūros darbuotojai, panašiai kaip „Caritas“ irgi gali daug gero padaryti
Lietuvai. „Esate tikrieji Dievo bendradarbiai“, – sakė ganytojas, tardamas ačiū ir
„Artumos“ žurnalo bendradarbiams.
Pasibaigus šv. Mišioms Šiluvos mokyklos
stadione karitiečiai dalyvavo bendroje agapėje, jiems smagią muzikos valandėlę dovanojo
Vilniaus folkloro ansamblis „Laukis“.
Už politikus, valdininkus, kultūros,
mokslo, žiniasklaidos darbuotojus, verslininkus ir žemdirbius, kad jie savo darbais
skatintų žmones ieškoti tiesos, gėrio ir Dievo, buvo meldžiamasi vakaro šv. Mišiose.
Joms vadovavęs arkivyskupas S. Tamkevičius homilijoje pabrėžė, jog politika nėra,
kaip daugelis, sako nešvarus reikalas – tai tarnavimo menas. Čia svarbu laikytis prigimtinio
Įstatymo, Dekalogo – tai reiškia mylėti Dievą, rūpintis žmogumi.
„Šiandien
Lietuvos žmones nerimą kelia ne tik grėsmė iš nedraugiškų kaimynų pusės. Gal dar daugiau
klausimas: ar mūsų politikai apgins gyvybę ir šeimą? Mums, kaip mažai valstybei, tai
gyvybinis klausimas. Ar galime būti ramūs, kai politikai pasiduoda alkoholio verslo
lobistams ir stumia Lietuvą į moralinę degradaciją? Ar galime būti ramūs, kai bandoma
įteisinti medikamentinį abortą, negimusios gyvybės žudymą ir net eutanaziją? Ar galime
nesijaudinti, kai šeimos statusą norima suteikti be atsakomybės, be įsipareigojimo
gyvenantiems, net ir tos pačios lyties asmenims? Šiandien nereikia didelio akylumo
pastebėti aliarmuojančią padėtį, nuvertinant atsakingą vyro ir moters kuriamą šeimą.
Tačiau reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau sąmoningų politikų,
kurie gina gyvybę ir šeimą, kuriems Lietuvos ateitis tikrai rūpi“, – sakė ganytojas
(visą homiliją skaityti čia >>).
Šeštadienį Šiluvos bazilikoje bei Apsireiškimo
koplyčioje buvo meldžiama tikėjimo malonės nutolusiems nuo Dievo, dėkojama už šeimą
ginančius politikus, prašoma atsakomybės kurti ir saugoti Dievo dovanotą pasaulį.
Šv. Mišias aukojo, homilijas sakė kunigai E. Murauskas, A. Stanulis, M. Smetonis.
Tądien dar giedojo Kurtuvėnų, Kauno Vilijampolės, Kelmės parapijų chorai, Kauno Jėzuitų
rektorato choras, Vadžgirio sakralis ansamblis.