2014-09-16 15:45:42

Pranciškus: Skelbti Dievo Žodį be artumos ir atjautos yra tuštybė (+video)


Galime sakyti gražius pamokslus, bet jei nesame arti žmonių, tokie pamokslai bereikalingi, tai - tuštybė, pasakė antradienio ryto Mišių homilijoje šv. Mortos namuose popiežius Pranciškus.

Šios dienos Evangelijoje pasakojama apie tai, kaip Jėzus priartėjo prie laidotuvių procesijos. Najino našlė neteko vienturčio sūnaus. Jėzus padarė stebuklą prikeldamas jaunuolį iš numirusių, tačiau Jėzus padarė dar daugiau: jis yra arti. Dievas aplankė savo tautą, o kai Dievas aplanko, tai yra „kažkas daugiau“, tai reiškia, sakė popiežius Pranciškus, kad jo artumas ypač yra ten. Jėzus yra arti. Artumas yra būdas, kuriuo Dievo aplanko. Dievas aplanko savo tautą, apsilanko savo tautoje, yra su ja priartėdamas. Toks Dievo būdas.

Šventajame Rašte dažnai kartojamas dar vienas išsireiškimas, t.y. kad „Viešpats pasigailėjo“. Evangelijos pasakoja, kad Jėzus buvo apimtas tokiu pat gailesčiu kai matė minias žmonių be ganytojo. Kai Dievas aplanko savo tautą jis yra arti, jis priartėja ir atjaučia. Jėzus ypatingai apimtas gailesčio priešais Lozoriaus kapą, taip kaip Tėvas, pamatęs grįžtantį sūnų palaidūną.

Artuma ir atjauta: šitaip Viešpats lanko savo tautą. Ir kai mes norime skelbti Evangeliją, nešti pirmyn Jėzaus Žodį, tai yra tas kelias, kuriuo turime eiti: artumos ir atjautos keliu. Kitas kelias yra anų laikų mokytojų ir pamokslininkų: įstatymo mokytojų, rašto aiškintojų, fariziejų. Jie buvo tolimi tautai, nors kalbėjo gerai. Jie gerai kalbėjo, gerai mokė įstatymą, bet buvo tolimi. Tai nebuvo Viešpaties apsilankymas, tai buvo kažkas kito. Tauta nepatyrė šio mokymo kaip malonės, nes trūko artumos, trūko atjautos, o reikia kentėti su tauta.

Yra dar vienas Viešpačiui būdingas išsireiškimas kai Jis apsilanko savo tautoje, sakė popiežius ir paminėjo kitą šios dienos Mišių evangelijos pasakojimo dalį, kurioje sakoma: „Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai“ (Lk 7,15). Kai Dievas aplanko, tęsė Pranciškus, Jis sugražina viltį. Visada. Galim tobuliausiai skelbti Dievo Žodį; istorijoje yra buvę daug puikių pamokslininkų. Bet jei šie pamokslininkai nesugebėjo pasėti viltį, tokie pamokslai yra bereikalingi. Tai tuštybė.

Prašykime malonės, kad mūsų kaip krikščionių liudijimas būtų toks, kuris laiduoja Dievo apsilankymą savo tautoje, artumo, kuris sėja viltį.(Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.