Popiežiaus Pranciškaus homilija: krikščionio tikslas – prisikėlimas (+video)

„Jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias, ir jūs dar tebesate savo nuodėmėse“, sako apaštalas Paulius laiške, rašytame Korinto bendruomenei, kurio ištrauka buvo skaitoma penktadienio Mišių metu. Homilijoje komentuodamas šiuos žodžius, popiežius Pranciškus sakė, kad ir tais laikais graikų kultūros suformuotam žmogui, ir šiandien mums nelengva suprasti kas yra prisikėlimas, nelengva sau patiems pritaikyti pažadą, kad jei Kristus prisikėlė iš numirusių, tai ir mes būsime prikelti.

Tie žmonės, kuriems rašė laišką apaštalas Paulius, tikėjo, kad Kristus prisikėlė ir kad iš dangaus padeda savo mokinių bendruomenei; jie tikėjo, kad mirusieji, nuteisinti Kristaus kančios ir prisikėlimo galia, neis į pragarą, kad jų sielos regės Dievą. Tačiau realiu žmogaus prisikėlimu iš numirusių jiems buvo sunku tikėti. Pagaliau iš šv. Petrui Velykų rytą, kaip ir Marijai Magdalietei, buvo sunku priimti žinią apie tikrą, realų priskėlimą iš numirusių. Jie, žinoma, patikėjo, nes savo akimis pamatė prisikėlusį Jėzų. Tačiau šituos krikščionis, į kuriuos laišku kreipiasi šv. Paulius, žinia apie prisikėlimą trikdė ir net gąsdino. Kalbos apie prisikėlimą iš numirusių kėlė papiktinimą, žmonės nesugebėjo jų suprasti. Dėl to Paulius ir aiškina: „Jei Kristus buvo prikeltas iš numirusių, tai kaipgi kai kurie iš jūsų sako, kad nėra prisikėlimo“. Jei Kristus prisikėlė, ir kiti prisikels iš numirusių.

Mes priešinamės permainoms,- kalbėjo Pranciškus, - mes nenorime, kad per Krikštą gauta Šventoji Dvasia mus galutinai perkeistų, kad būtume prikelti iš numirusių. Kai apie tai kalbame, mums nesunku sakyti: „Taip, aš noriu eiti į Dangų, aš nenoriu eiti į Pragarą“, bet čia ir sustojame. Niekas nesako: „Aš prisikelsiu iš numirusių, kaip Kristus“. Net ir mums sunku tai suprasti. Kur kas lengviau galvoti apie kažkokį kosminį panteizmą, bet bijome būti perkeisti. Visiškas perkeitimas mums kelia baimę. Mes ko gero mažiau bijome Apokalipsės, prieš laikų pabaigą ateisiančio Antikristo; galbūt mažiau bijome angelo trimito, bet bijome prisikėlimo, bijome visiškos transformacijos, kuri laukia mūsų krikščioniškos kelionės pabaigoje.

Pagunda netikėti prisikėlimu iš numirusių atsirado jau pačioje Bažnyčios istorijos pradžioje. Apie tai ne kartą savo laiškuose kalba šv. Paulius guosdamas ir drąsindamas krikščionis, kad galiausiai visi būsime su Viešpačiu. Prisikėlimas bus kaip pabudimas iš sapno. Matysime Dievą savo akimis. Matysime ne dvasiškai, bet savo perkeisto kūno akimis. Mūsų krikščioniškoji tapatybė tai ne laikina būsena, tai ne vienkartinė misija, bet kelionė iki pat galutinio išsipildymo, iki mūsų prisikėlimo. Visas tikinčiojo gyvenimas yra kelionė kartu su Viešpačiu, o kai išgrisime angelo trimitą, su Viešpačiu pasiliksime, - sakė Popiežius. (Vatikano radijas)