2014 metų rugsėjo 23 dieną, eidamas 90-tuosius metus, staiga mirė Kauno Šv. Mikalojaus
bažnyčios rektorius ir Kauno seserų benediktinių vienuolyno kapelionas monsinjoras
Vytautas Sidaras.
Vytautas Sidaras gimė 1925 metų gegužės 1 dieną Kaišiadoryse
geležinkelio darbininko šeimoje. 1932 metais pradėjo lankyti Kaišiadorių pradinę mokyklą,
kurioje baigė šešis skyrius, ir 1939 metais įstojo į Kaišiadorių gimnaziją. 1943 metais
Vytautas Sidaras įstojo į Kauno kunigų seminariją.
1948 metų rugsėjo 18 dieną
Vytautui Sidarui buvo suteikti subdiakono, o kitą dieną – diakono šventimai. Kunigu
Vytautą Sidarą, jam dar nebaigus viso seminarijos kurso, 1948 metų spalio 31 dieną
įšventino vyskupas Kazimieras Paltarokas. Tų metų šventimai buvo tam tikra prasme
išskirtiniai, nes, gresiant tremčiai, seminarijos vadovybė nutarė kunigais šventinti
dar nebaigusius seminarijos diakonus. Visą seminarijos kursą jie turėjo baigti jau
vėliau. Taip ir kunigas Vytautas Sidaras paskutiniuosius seminarijos egzaminus laikė
jau kunigaudamas.
Pirmoji kunigo Vytauto Sidaro tarnystės vieta buvo Stakliškės,
kur 1949 metų pavasarį jis buvo paskirtas vikaro pareigoms. Ten dirbo tik iki rudens,
nes tada Prienų rajono vietinės valdžios iniciatyva buvo išregistruotas iš Stakliškių
ir keletą mėnesių negavo sutikimo registracijai, kol galiausiai 1950 metų sausio mėnesį
buvo paskirtas Širvintų parapijos vikaru, tačiau ir ten darbavosi tik keletą mėnesių.
Pirmoji
kunigo Vytauto Sidaro klebonavimo vieta – Žilinai. Į šią nedidelę parapiją jis 1950
metų pavasarį buvo paskirtas klebonu. Ten darbavosi dvejus metus, o 1952 metų pavasarį
buvo perkeltas klebono pareigoms į Merkinę. 1959–1962 metais klebonavo Birštone, o
1962 metų rudenį buvo paskirtas Jiezno klebonu, neilgai trukus – ir Stakliškių dekanu.
Jiezne
kunigas Vytautas Sidaras darbavosi vienuolika su puse metų. Daug nuveikė, artindamas
žmones prie Dievo, tvarkydamas ir remontuodamas bažnyčią. Ne veltui, jam jau palikus
Jiezną, parapijiečiai vis prašydavo vyskupijos valdytoją grąžinti jiems jų mylimą
kleboną. 1974 metų sausio mėnesį kunigas Vytautas Sidaras buvo paskirtas Kaišiadorių
vyskupijos kurijos kancleriu. Tuo metu Kaišiadorių vyskupijos kurija buvo įsikūrusi
Vievyje. 1979 metų vasario 17 dieną, mirus Vievio klebonui, kunigas Vytautas Sidaras,
greta jau turimų kurijos kanclerio pareigų, buvo paskirtas ir Vievio parapijos klebonu.
Tiek kanclerio, tiek klebono pareigas ėjo ištikimai ir rūpestingai, tačiau, ko gero,
jam vis dėlto buvo artimesnė praktinė sielovada. Kai 1980 metais Kaišiadorių vyskupijos
kurija kėlėsi į Kaišiadoris, jis pasiprašė atleidžiamas iš kurijos kanclerio pareigų,
prašydamas palikti jį Vievio klebonu, tiesa, po to ten darbavosi tik trejus metus.
1983
metais prasidėjo naujas kunigo Vytauto Sidaro gyvenimo etapas. Jis buvo pakviestas
dėstytojo pareigoms į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Joje dėstė dogminę teologiją
ir grigalinį giedojimą, drauge įsitraukdamas ir į Kauno arkikatedros bazilikos sielovadą.
1989 metų rudenį buvo paskirtas kunigų seminarijos prefektu, o 1991 metų birželio
7 dieną – vicerektoriumi. Greta šių pareigų, 1992 metų pavasarį buvo paskirtas Kauno
Šv. Mikalojaus bažnyčios rektoriumi ir Kauno seserų benediktinių vienuolyno dvasios
tėvu.
1992 metų rugpjūčio 20 dieną kunigas Vytautas Sidaras buvo atleistas
iš kunigų seminarijos vicerektoriaus pareigų ir persikėlė gyventi prie Kauno Šv. Mikalojaus
bažnyčios, toliau likdamas šios bažnyčios rektoriumi ir seserų benediktinių kapelionu.
Taip pat jis ir toliau dirbo kunigų seminarijos dėstytoju.
1993 metų kovo 25
dieną šventasis popiežius Jonas Paulius II kunigui Vytautui Sidarui suteikė Jo Šventenybės
kapeliono (monsinjoro) laipsnį. Nuo 1995 vasario mėnesio 1 dienos dirbo Vytauto Didžiojo
Universiteto Katalikų teologijos fakulteto teologijos dėstytoju. 1994 metų lapkričio
23 dieną jam buvo suteiktos docento pareigos. 1995 metų gruodžio 14 dieną monsinjoras
Vytautas Sidaras tapo teologijos daktaru.
1998 metų rugpjūčio 1 dieną monsinjoras
Vytautas Sidaras kreipėsi su prašymu įkardinuoti jį Kauno arkivyskupijoje, motyvuodamas
tuo, kad jau ilgą laiko tarpą nebedirba Kaišiadorių vyskupijoje ir visas dabartinis
gyvenimas yra susietas su Kauno arkivyskupija. Tiek Kaišiadorių, tiek Kauno ordinarai
palankiai atsiliepė į šį prašymą, ir monsinjoras Vytautas Sidaras tapo Kauno arkivyskupijos
kunigu. 2009 metų vasario 23 dieną jis buvo oficialiai paskirtas Kauno seserų benediktinių
vienuolyno kapelionu.
Monsinjoras Vytautas Sidaras konfratrų ir jį pažinojusiųjų
atmintyje visuomet išliks kaip kuklus ir nuolankus Bažnyčios tarnas, visuomet pasirengęs
patarnauti ganomiesiems, atviro ir nuoširdaus būdo, kartais netgi nedrąsus. Gabus
muzikai ir dailei, mokantis jautriai pra-bilti į žmogaus širdį, jis visuomet uoliai
tarnavo prie altoriaus, klausykloje, ir tik vienas Vieš-pats žino, kiek žmonių per
jį atrado ramybės ir paguodos kelią.
Monsinjoro Vytauto Sidaro žemiškieji palaikai
pašarvoti Kauno Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčioje. Laidotuvių šv. Mišios rugsėjo
25 dieną 12 valandą. Po šv. Mišių laidotuvės Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje.
Amžinąjį
atilsį duok ištikimam savo tarnui, Viešpatie!