Popiežiaus žinia Pasaulinei migrantų dienai: „Bažnyčia be sienų, visų Motina“ (+video)

Vatikane antradienį pristatytas ir paskelbtas popiežiaus laiškas Pasaulinei migrantų dienai. Metinės dienos, švęsimos 2015 sausio 18 d., tema: „Bažnyčia be sienų, visų Motina“.

Popiežius Pranciškus žinią Pasaulinei Migrantų dienai pradėjo cituodamas iš savo programinio Apaštališkojo paraginimo „Evangelii gaudium“ (EG):

Brangūs broliai, seserys, Jėzus yra tobulas evangelizuotojas ir įasmeninta Evangelija (EG, 209). Jo raginimas ypač pažeidžiamiausiųjų ir atstumtųjų atžvilgiu yra kvietimas rūpintis silpniausiais žmonėmis ir pamatyti Jo kenčiantį veidą ypač naujųjų skurdo ir vergystės rūšių aukose. Viešpats mums sako Mato Evangelijos žodžiais: „Buvau išalkęs ir mane pavalgydinote, buvau ištroškęs ir mane pagirdėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“ (Mt. 25 35-36). Žemėje keliaujančios Bažnyčios misija – mylėti Jėzų Kristų, Jį šlovinti ir mylėti ypač tuose, kurie labiausiai skursta ir yra apleisti. Be jokios abejonės, pažymėjo popiežius, tarp jų yra migrantai ir pabėgėliai, kurie stengiasi nusigręžti nuo sunkių gyvenimo sąlygų ir visokių pavojų. Todėl šių metų metinės Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos tema: „Bažnyčia be sienų, visų Motina“.

Bažnyčia be sienų, visų motina, pasaulyje skleidžia susitikimo ir solidarumo kultūrą, pagal kurią niekas nėra laikomas nenaudingu, ne vietoje, ar atmestinu. Jei krikščionių bendruomenė iš tikrųjų gyvena pagal savo motiniškumą, ji puoselėja, orientuoja ir nurodo kelią, kantriai palydi, priartėja per maldą ir gailestingumo darbus.

Gyvename didelių migracijų epochoje, daug žmonių palieka gimtines, su viltimi ir baime leidžiasi į rizikingas keliones ieškodami žmoniškesnio gyvenimo sąlygų. Tačiau neretai migracijos bangos sukelia priešiškumą, taip pat bažnytinėse bendruomenėse, dar nesusipažinus su migruojančių žmonių gyvenimo, persekiojimų ir skurdo istorijomis. Tokiais atvejais, įtarumas ir išankstinis nusistatymas konfliktuojasi su bibliniu įsakymu pagarbiai ir solidariai priimti stokojančius svetimšalius. Viena vertus, sąžinės balsas diktuoja prisiliesti prie žmogiško vargo ir įvykdyti meilės įsakymą, kurį Jėzus mums paliko kai susitapatino su svetimšaliais, su visais kurie kenčiančia, su nekaltomis smurto ir išnaudojimo aukomis. Kita vertus, dėl žmogiškosios prigimties silpnumo, „jaučiame pagundą būti krikščionimis, išlaikančiais protingą atstumą nuo Viešpaties žaizdų“ (EG 207). Tačiau tikėjimo, meilės ir vilties drąsa leidžia sumažinti atstumą, kuris skiria mus krikščionis nuo žmogiškų tragedijų, pažymėjo metinėje žinioje popiežius. Jėzus Kristus visą laiką laukia, kad būtų atpažintas migrantuose, pabėgėliuose, tremtiniuose ir taip pat tokiu būdu kviečia, kad mes dalytumėmės savo ištekliais, kartais dėl to atsisakant kai ko iš savo nusistovėjusio gerbūvio. Todėl Bažnyčiai svarBu įveikti esamas sienas, kad gynybines, abejingumo, baimės, nesirūpinimo ir marginalizavimo nuostatas pakeistų „susitikimo kultūra“, kuri vienintelė gali sukurti teisingesnį ir broliškesnį pasaulį.

Šventasis Tėvas žinioje paragino vietines, nacionalines ir tarptautines institucijas ryžtingesniais ir veiksmingesniais koordinuotais veiksmais kovoti ypač su gėdinga ir nusikalstama prekyba žmonėmis, pagrindinių žmogaus teisių pažeidimais, visomis smurto, prievartos ir vergystės formomis, nes nei vienas kraštas negali vienas spręsti su šiomis apraiškomis susijusių sunkumų.

Į migracijos fenomeno globalizavimą būtina atsiliepti meilės ir bendradarbiavimo globalizavimu, kad migruojančiųjų sąlygos būtų humaniškesnės.

Greta solidarumo migrantams reikia drąsiai ir išmaniai pasauliniu mastu kurti teisingesnę ir lygesnę ekonominę-finansinę tvarką ir didesniu įsipareigojimu siekti taikos, kuri yra bet kokio autentiško progreso nepamainoma sąlyga.

Popiežius drauge pasveikino visus migrantus ir pabėgėlius užtikrindamas, kad jiems Bažnyčios širdyje skirta ypatinga vieta. Jūs padedat Bažnyčiai praplėsti savo širdies dimensijas, kad ji galėtų paliudyti savo motiniškumą visai žmonijos šeimai. Nepraraskite pasitikėjimo ir vilties!, paragino Šventasis Tėvas.

Popiežiaus žinią Šventojo Sosto Spaudos salėje antradienį pristatęs Popiežiškosios migrantų ir keliautojų sielovados tarybos sekretorius vysk. Joseph Kalathiparambil dėmesį skyrė mažamečių migrantų sunkumams. Vyskupas priminė, kad daugiau kaip pusė visų pasaulio migrantų yra vaikai ir pastovai auga skaičius vaikų migruojančių be ugdytojų arba atskirtų nuo šeimų. Reikia rūpintis šių vaikų gerove, pritaikyti atitinkamas struktūras, nes negalima leisti ir nepriimtina, kad šios nekaltos aukos būtų laikomos centruose, kuriuose labai dažnai yra priverstos gyventi per didėlėje artumoje su suaugusiais, tokiu būdu patiriant rimtas fizines ir psichologines traumas.

Popiežiškosios migrantų ir keliautojų sielovados tarybos pirmininkas arkivyskupas Antonio Maria Veglio atkreipė dėmesį į datą po popiežiaus Pranciškaus parašu: 2014 rugsėjo 3-oji. Būtent tą dieną prieš šimtą metų popiežiumi buvo išrinktas Benediktas XV, kurio vienas iš pirmųjų aktų buvo po kelių dienų, gruodžio 6 dieną, Šventosios Konsistorijos Kongregacijos aplinkraštis „Skausmas ir susirūpinimas“ visų Italijos vyskupijų ordinarams. Aplinkraštyje primą kartą buvo paprašyta Italijos vyskupijose įsteigti metinę dieną, kuria bažnytinė bendruomenė jaustųsi paskatinta rūpintis migrantais, surengti rinkliavą migrantų sielovados reikalams ir padėti išlaikyti specialią kolegiją Romoje rengiančią migrantų misionierius. Nors dėmesys tuomet buvo skirtas migrantams iš Italijos, kurių skaičius smarkiai išaugo dėl prasidėjo Pirmojo pasaulinio karo, laikui bėgant metinė diena virto pasauline, skirta solidarumui su visais migrantais, įskaitant pabėgėlius. Rugsėjo 3-oji yra reikšminga data, pažymėjo arkivyskupas Veglio, pristatydamas popiežiaus Pranciškaus žinią, nes šiemet minimos Migrantų dienos įsteigimo šimtosios metinės, o 2015 sausio 18 dieną sukaks Migrantų dienos šimtmetis. (Vatikano radijas)