Klimato kaita – ne vien techninė, bet ir moralinė problema

Aukšto lygio susitikime apie klimato kaitą Jungtinių Tautų Būstinėje rugsėjo 23 dieną pasisakė Popiežiaus valstybės sekretorius Pietro Parolin, kuris savojoje kalboje kelis kartus pabrėžė, kad klimato kaita yra ne vien techninė, bet ir moralinė problema, nuosekliai tęsdamas ankstesnį popiežių ir Bažnyčios apmąstymą klimato temomis.

Kardinolas Parolin pripažino padėties rimtumą: pastarųjų kelių dešimčių metų studijos, kartais labai didelės apimties, atliktos naudojant labai sudėtingus metodus, rodo, kad klimatas šiltėja ir kad yra daug prielaidų manyti, jog pagrindinis to veiksnys yra žmonijos veikla, į atmosferą išmetamos dujos. Klimato kaita nėra kažkas abstraktaus, priešingai, kai kurioms žmonių bendruomenėms ji turi labai konkrečias – ir sunkias – pasekmes, didelę kainą, veda į naujus rizikingus ateities scenarijus.

Šventasis Sostas, dažnai popiežių lūpomis, pabrėžia, kad pagarba kūrinijai ir jos apsauga, jos išsaugojimas ateities kartoms, yra kiekvieno moralinis imperatyvas. Klimato atšilimas žadina supratimą, kad tarptautinė bendruomenė yra viena ir ta pati žmonijos šeima, kurios vienų narių pasekmės turi svarių pasekmių kitų narių gyvenimui. Klimato kaitoje neegzistuoja sienų, politinių barjerų. Tad čia neturi būti vietos atsiskyrimui vienas nuo kito, abejingumui vienas kitam. Tačiau ne kartą tenka stebėti, kaip dėl paskirų interesų ignoruojamas visų bendrasis gėris.

Yra būdų kovoti prieš klimato kaitą, yra žinių ir technologinių galimybių. Tačiau šios techninės galimybės nedaug ką reiškia, jei nėra jų orientuojančių etinių pasirinkimų, individualios ir kolektyvinės atsakomybės suvokimo ir priėmimo. Rinkos vidinių jėgų taip pat nepakanka. Klimato kaitos problema liečia vertybių ir žmogaus orumo matmenį, į ją atsiliepti reikia ugdymu, gamybos ir vartojimo būdo keitimu. Šventasis Sostas, daugybė katalikiškų institucijų veikia šia kryptimi. (Vatikano radijas)