Kardinolas A. Scola apie Vyskupų sinodą šeimai: jis ne apie juridines problemas, bet pirmiausia apie žmogaus jausmų esmę ir prasmę

Spalio 5 dieną prasidės neeilinis Vyskupų sinodas šeimai, kuriame dalyvauja ganytojai iš viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos. Italų žurnalui „Tracce“ apie sinodą komentuoja kardinolas A. Scola, Milano arkivyskupas, žinomas teologas. Jis priminė svarbų aspektą, kurio negalima išleisti iš akių: žiniasklaidoje buvo komentuojami keli juridiniai ir sielovadiniai klausimai, kaip kad išsiskyrusių ir antrą kart susituokusių Komunija. Žinoma, tai svarbu. Tačiau Sinodo kertinis siekis yra apsvarstyti ir priminti antropologinę jausmų patirties vertę, kalbėti apie jausmų matmens žmoguje esmę ir prasmę. Tik po to, kai tai bus išreikšta, galima nagrinėti kaip spręsti juridinius ir sielovadinius klausimus.

Kalbant apie jausmus, mažiausiai jau 20 metų vyksta radikalus elgesio pokytis, - kalbėjo kardinolas Scola. – Pakanka pažvelgti kaip šį matmenį išgyvena ne tik suaugusieji, bet ir jaunuoliai, paaugliai. Bažnyčia nori visus pakviesti mąstyti apie šį klausimą: kokia yra tikroji jausmų ir meilės matmens prasmė vyro ir moters gyvenime? Ar tai, kas yra pristatoma kaip laisvė, pagal kriterijų „elkis kaip sugalvoji ir seksualinėje srityje“, iš tiesų atitinka žmogaus augimą, vyrų ir moterų laimės perspektyvą? Tai yra tikrasis Sinodo motyvas. Kad kalbėtume apie etinius klausimus, bioinžinerijos keliamas problemas, kurios yra svarbios, nes gali pakeisti elgesį visam laikui, reikia įsigilinti į veiksnį, kuris yra pirmiau. Bažnyčia apie tai kalba, nes savo prigimtimi yra ugdanti.

Pasak Milano arkivyskupo, Bažnyčia gerai žino apie žmogaus trapumą jausmų ir meilės srityje. Ji visada kalba apie meilės tiesą ir pilnatvę. Ji skiria nuodėmę nuo nusidėjėlio ir yra supratinga nusidėjėlio atžvilgiu, bet taip pat primena jo atsakomybę ir prašo konkrečių žingsnių link susitaikymo ir brandos.

Tačiau, pastebi ganytojas, susitikimuose su sužadėtiniais neretai tenka pastebėti, kad jie nemato giliosios meilės prasmės. Kartais ir dėl Bažnyčios žmonių perdėto griežtumo. Bet taip pat dėl išplitusios laisvės, kaip nepakantumo kiekvienam įpareigojimui, sampratos, dėl žiniasklaidos įtakos. Per dažnai, pasak kardinolo, yra sakoma „tu privalai“, nepaaiškinant, kad pareiga nėra išorinė, tačiau kyla iš pačios meilės vidinio grožio ir motyvų, tai kelias į savęs dovanojimą, į vyro ir moters vienybę, į tos vienybės vaisių – vaiką. Visa tai yra organiškai susiję ir turi būti atitinkamai paaiškinta.

Kita vertus, nepakanka etinio intelektualizmo, kuris skelbia, jog „teisinga doktrina kartą paskelbta - laimės“. Reikia atsiminti, kad žmogus visada yra tarsi „įmestas“ į gyvenimą, jam nuolatos kyla klausimai ir jis nuolatos ieško atsakymų. Doktrina turi sugebėti tapti tokiu atsakymu, su tikėjimo realizmu ir viltimi. (Vatikano radijas)