Panevėžio katedroje po šešerių metų vėl gaudžia vargonai

Rugsėjo 24 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje susirinkę panevėžiečiai po 6 metų pertraukos galėjo vėl išgirsti gaudžiant šios bažnyčios vargonus. Tą dieną buvo aukojamos padėkos šv. Mišios po pirmojo etapo – senosios vargonų dalies restauracijos, kuri tęsėsi 2008-2014 metais. Vargonų restauravimo programą ruošė vargonų restauratorius, istorikas, menotyrininkas dr. Girėnas Povilonis ir vargonininkas, vargonų restauratorius Antanas Šauklys. Restauravimo darbus atliko Antano Šauklio vargonų dirbtuvė Panevėžyje.

Šv. Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, kartu meldėsi vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, vyskupo generalvikaras kun. Eugenijus Styra, katedros administratorius kun. Eugenijus Troickis ir kun. jubiliatas Pranciškus Sabaliauskas. Šv. Mišiose giedojo katedros parapijos jungtinis choras, vadovaujamas Antano Šauklio. Mišių metu ir vėliau vykusio koncerto metu vargonavo doc. Renata Marcinkutė Lesieur iš Vilniaus.

Pamoksle vysk. L. Virbalas SJ kalbėjo: „Vakarų bažnytinės muzikos istorijoje vargonai lydėjo nuo choralo vienatoniškumo prie naujųjų laikų polifonijos. Dažnai jie vadinami visų muzikos instrumentų karaliumi. Ir ne tik dėl istorinės reikšmės, bet ir dėl savo skambesio, kuris atsiskleidžia pačiomis įvairiausiomis garso spalvomis – nuo žemiausių iki aukščiausių, kokius tik žmogaus ausis yra pajėgi išgirsti.

Vargonai ir Dievo šlovinimas eina kartu. „[Muzikos] tonų pagautas maldingumas laisvai ir skaidriai pakyla virš žemės.“ Taip apie muziką rašė Getės laikų vokiečių poetas ir teologas Johann Gottfried Herder. O II Vatikano susirinkimas taip yra išsireiškęs: „Lotyniškojoje Bažnyčioje tebūnie aukštai vertinami vamzdiniai vargonai kaip tradicinis muzikos instrumentas, kurio garsai pajėgia įstabiai padidinti Bažnyčios apeigų žavumą ir galingai kelti dvasią į Dievą ir dangų“. Muzika, ypač vargonų, pamaldose nutiesia tiltą tarp žemės ir dangaus, kaip Jokūbo sapnuotos kopėčios. Panašiai pajuto ir šv. Augustinas: „Per ausų džiaugsmą, dvasia gali pakilti į maldingumo erdvę“.

Panevėžys šiais metais yra Lietuvos kultūros sostinė. Norisi linkėti, kad jis visada būtų taip pat ir dvasios centras. Prie to be jokios abejonės prisidės malda, giesmės ir vargonų muzika“.

Panevėžio ganytojas vargonus palaimino tam skirta malda.

Vysk. L. Virbalas ir Panevėžio katedros klebonas kun. Eugenijus Troickis dėkojo visiems rėmėjams, kurių dėka pavyko atlikti restauracijos darbus: daugeliui įstaigų ir privačių asmenų, aukojusių lėšas ir skyrusius 2% gyventojų pajamų mokesčio.

Apie Panevėžio katedros vargonus ir jų restauravimo eigą papasakojo dr. Girėnas Povilonis. Šių vargonų istorija prasidėjo XIX a. pabaigoje. Jie buvo pastatyti koplyčioje Karaliaučiaus krašte, o 1931 metais Karaliaučiaus meistras Bruno Goebel juos perkėlė į Panevėžio katedrą. Vargonai turėjo tik 25 registrus balsų, t.y. 1391 grojantį vamzdį. Vargonų statytojas buvo pramatęs šiuos vargonus didinti, pritaikyti Panevėžio katedros erdvei. Pastatė naują griežyklą (grojimo stalą), kuri turėjo jau 38 registrus balsų. Šie vargonų didinimo darbai nebuvo baigti.

Iki XX a. pabaigos vargonus taip sugraužė kinivarpos, kad vargonų mediniai vamzdžiai vos prisilietus imdavo trupėti. Kilo klausimas: ar juos įmanoma atrestauruoti? Pasitarus su vargonininkais ir vargonų ekspertais Martin Rost (Vokietija), Göran Grahn (Švedija), Lietuvos specialistais, nuspręsta restauruoti.

Vargonai yra pneumatiniai (valdomi oro pagalba), turi tris manualus ir pedalus. Tai tarsi pneumatinis kompiuteris. Kiek vargonuose yra vamzdžių vamzdelių, dumplių dumplelių... Dabar gaudžia 1391 vamzdis, jų išvedžiota apie 3,5 km. Visa tai reikėjo suderinti, sureguliuoti, kad kiekvienas vamzdis skambėtų darniai su kitais. Tai be galo kruopštus darbas. Užtaisant pažeistas vietas, kiekvieną vamzdelį reikėjo palaikyti rankose ne minutes, o valandas. Visos detalės dabar apdorotos ir apsaugotos nuo kinivarpų.

2007 m. ruošiant naują vargonų restauravimo programą buvo įtraukti ir vargonų išplėtojimo – didinimo darbai, padidinant juos iki 38 registrų. Šiuo metu yra atlikti visi infrastruktūriniai didinimo ir valdymo grandies montavimo ir reguliavimo darbai. Trūksta likusių 13 registrų balsų, t.y. 756 grojančių vamzdžių. Pastačius paskutinius 13 registrų balsų, katedroje stovės didžiausi pneumatiniai vargonai Lietuvoje. Šiam siekiui įgyvendinti reikėtų dar apie 180 tūkst. litų (52 tūkst. eurų).

Koncerto metu vargonininkė doc. Renata Marcinkutė Lesieur atliko Marc-Antoine Charpentier, F.Haendel, J.S.Bach, Theodore Dubois kūrinius. Didingai gaudė vargonai, virpindami susirinkusiųjų širdis, tarsi jungdami žemę su dangumi ir prakalbindami sielose amžinas kilnumo, gėrio, grožio stygas.

Pasak dr. Girėno Povilonio, buvo malonu išgirsti, kaip vargonai gaudžia visu balsu. Reikia tikėtis, kad jie džiugins ne tik panevėžiečių, bet ir atvykstančiųjų iš toliau širdis bei gaus dar ne vieną šimtmetį.

(Lina Kiršaitė. Parengta remiantis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros pateikta informaciją)