Porų liudijimai Vyskupų Sinode: augimas tikėjime ir meilėje kasdienio gyvenimo sunkumuose (+ video)

Vyskupų Sinode apie šeimą diskutuoja ir liudija taip pat sutuoktiniai, perteikiantys daugeliui krikščioniškų porų bendras patirtis: apie tikėjimo kelią, apie sunkumus, apie pasiekimus.

Liudijo sutuoktiniai Ron ir Mavis Pirola iš Australijos, aktyviai veikiantys katalikų šeimų judėjime šioje šalyje. Pasak jų, jau „55 metus jie kartu ir vis dar įsimylėję“. Tačiau nuo pat pradžių teko patirti, koks sudėtingas yra gyvenimas kartu – greta nuostabaus laiko kartu taip pat netrūko pykčio, frustracijos ir ašarų, baimės dėl santuokos žlugimo. Keturių vaikų gimimas taip pat tapo nauju džiaugsmu ir naujais vargais. Svarbu ne vien mokyti vaikus, bet ir mokytis iš jų.

Tikėjimas į Jėzų buvo svarbus abiems. Tačiau augti ir dalyvauti šiame tikėjime padėjo labiau ne Bažnyčios dokumentai, kurių kalba buvo sunkiai suprantama (reiktų juos „perrašyti“), bet dalyvavimas šeimų judėjime, su kitomis šeimomis ir keliais kunigais. Juose buvo galima įsiklausyti į vienas kitą, priimti vienas kitą, augti Bažnyčios tikėjime, suprantant šeimos dvasingumą, kuris negali būti atskirtas nuo lytinio artumo. Lytinis artumas yra esminė šeimų dvasingumo dalis. To aiškiai nesuvokus sunku suprasti ir Bažnyčios mokymą.

Australų sutuoktiniai taip pat kalbėjo, jog plačioji Bažnyčia gali nemažai išmokti iš „namų bažnyčios“ – šeimos. Pavyzdžiui, Bažnyčia susiduria su įtampa, kai, viena vertus, skelbia tiesą, antra vertus, išreiškia gailestingumą ir užuojautą. Šeimos su tuo susiduria nuolatos. Pavyzdžiui, draugų šeima, kurios sūnus yra homoseksualas ir nori dalyvauti Kalėdų šventėje su savo partneriu. Ši šeima pilnai priima Bažnyčios mokymą ir tuo pat metu priima savo sūnų. Tai yra evangelizavimo – apie Dievo meilę - pavyzdys. Savo trapumo įvertinimas padeda būti mažiau teisiantiems kitus – o tai didžiulė kliūtis evangelizavimui.

Sutuoktiniai Pirola pridūrė, kad tam, jog plačioji Bažnyčia galėtų pasimokyti iš namų bažnyčios, reikia nuostatų kaitos, kunigijai reikia kitaip žvelgti į pasauliečius – ne vien kaip į „bendradarbius“, bet ir kaip „atsakingus kartu“, kaip yra pasakęs popiežius Benediktas XVI.

Kita Sinode liudijusi pora buvo iš Filipinų, Cynhia ir George Campos, taipogi aktyvūs šeimų judėjimo „Kristaus poros“ nariai. Šis judėjimas užgimė Filipinuose 1981 metais ir paplito po visą pasaulį. Campos susituokė 1987 metais ir į judėjimą įsitraukė 1991-aisiais.

Cynhia Campos pasakojo, kad ji pirmiausia norėjo pasirinkti vienuolinį gyvenimą. Tačiau po specialių rekolekcijų su kunigu šis jai pasakė, kad vienuolinis gyvenimas nėra jai ir kad Dievas jai duos sutuoktinį. Iš pradžių tai atrodė tarsi Dievo atmetimas. Tačiau sutikus vyrą, santuoka tapo augimo tikėjime ir meilėje keliu, taip pat misijos keliu: pasak sutuoktinių, pasiekę beveik 50 metų amžių, jie atsisakė savo darbų, kad pilnai galėtų atsidėti misionieriavimui.

Šeima ne kartą susidūrė su iššūkiais, kaip kad ketvirtojo nėštumo metu. Susirgus medikai motinai pasakė, kad vaikas labai smarkiai rizikuoja gimti su apsigimimu, šią riziką galima buvo panaikinti abortu. Šio tikėjimo testo metu pora save patikėjo Dievui – ir šiandien turi sveiką ir energingą dukrą. Kitas išbandymas – krūties vėžys, diagnozuotas 1998 metais. Šiandien jis visai išgydytas.

Visose šiose situacijose šeimų judėjimas suteikė didžiulę paramą. Ir iš tiesų gaila tų, kurie neturi privilegijos jos gauti, kurie lieka vieni sunkumuose: po sutuoktinių mirties, skyrybų, išvykimo į užsienį darbui, dėl vertybinių skirtumų. Tokiuose sunkumuose esančių žmonių supratimas jiems yra tikra paskata įsipareigojimui misijai, liudijo sutuoktiniai iš Filipinų. (Vatikano radijas)