Sinodo posėdžiai trečiadienį ir ketvirtadienį. „Bažnyčia – ne muitinė“
Trečiadienį po pietų vyko Vyskupų Sinodo šeštoji generalinė kongregacija, ketvirtadienio
rytą – septintoji. Sinodo tėvų pasisakymuose buvo pakartota jau keletą kartų iš popiežiaus
Pranciškaus lūpų girdėta „muitinės“ metafora. Bažnyčia turi būti ne muitinė, bet tėvų
namai. Ji kaip svetingi tėvų namai turi būti ir tiems, kurių padėtis, pastoraciniu
požiūriu, sudėtinga. Bažnyčią sudaro ir sveikos šeimos, ir krizes išgyvenančios šeimos,
dėl to sielovada neturi būti abejinga silpniesiems, bet kaip tik priešingai, pastarosioms
situacijoms reikia skirti daugiau dėmesio ir turėti daugiau kantrybės.
Kalbant
apie santuokos negaliojimo bylas buvo pakartota, jog reikia supaprastinti procedūras,
labiau įtraukti atitinkamai pasirengusius pasauliečius į bažnytinių teismų darbą,
tuo pat metu vengti paviršutiniškumo, vadovautis tiesa ir gerbti teismo bylų šalių
teises. Šioje specifinėje sferoje, kaip galimybė, buvo pasiūlyta kai kuriais atvejais
santuokos negaliojimo klausimus spręsti ne tik teismo bylose, bet ir administracine
tvarka. Šiuo atveju sprendimą priimtų vyskupijos ganytojas.
Paliesta ir poligamijos
tema, aktuali tose šalyse, kur vietinės ikikrikščioniškos tradicijos tokias sąjungas
toleruoja. Bažnyčia su poligamijos problema konkrečiai susiduria tais atvejais, kai
poligaminėje sąjungoje gyvenęs žmogus atsiverčia į krikščionybę ir nori priimti įkrikščioninimo
sakramentus. Šioms situacijoms reikia ir dėmesio, ir jautrumo. Nors, antra vertus,
paties poligamijos reiškinio apimtys savaime mažėja, kartu su urbanizacijos plėtra.
Trečiadienio
popietinėje kongregacijoje kalbėję Sinodo Tėvai vėl kėlė gero parengimo santuokai
svarbą. Rengimas santuokai turi būti asmeninės brandos ugdymo procesas. Reikia vengti
šabloniškumo ir moralizavimo, nes dėl jų kaltės tik plinta religinis analfabetizmas.
Trečiadienio
vakarą valandą trukusiuose laisvuose pasisakymuose vėl grįžta prie išsiskyrusių ir
antrą civilinę, santuoką sudariusių katalikų situacijos. Nereikia jų smerkti kaip
gyvenančių „nuolatinėje nuodėmės būklėje“, bet reikia padėti jiems suprasti, kad ir
negalėdami pilnai dalyvauti sakramentiniame gyvenime, jie nėra visiškai atskirti nuo
Kristaus malonės. Galėtų padėti bendravimas su jais, įsiklausymas į jų situaciją.
Panašaus dialoginio santykio reikia ir homoseksualiais asmenimis.
Taip pat
ir ketvirtadienio rytą vykusioje septintojoje Sinodo generalinėje kongregacijoje pasisakę
vyskupai gana daug dėmesio skyrė pastoraciniam santykiui su antrą, civilinę santuoką
sudariusiais katalikais. Dar kartą buvo pabrėžta, kad negali būti kvestionuojamas
santuokos neišardomumas. Čia negali būti jokių kompromisų, nes sakramentinis ryšys
yra objektyvi tikrovė, Kristaus veikimo Bažnyčioje ženklas. Tai turi būti aiškiai
pabrėžiama ir parengimo santuokai metu, ir sielovadiškai palydint susituokusias poras.
Tačiau sielovada negali vadovautis taisykle „viskas arba nieko“. Reikia atskirai vertinti
konkrečias situacijas, matyti skirtumą tarp palikto sutuoktinio ir to, kuris paliko.
Sielovada turi būti gailestinga, nes Bažnyčia yra pašaukta liudyti Dievo gailestingumą
ir paguodą.
Palietus konkubinato problemą, buvo pabrėžta, kad apsisprendimas
gyventi kartu nesusituokus ne visada reiškia sąmoningą Bažnyčios mokymo atmetimą.
Dažnai lemia įvairios praktinės priežastys ir, jei šitaip gyvenantys žmonės nori išlaikyti
ryšį su bendruomene, jie neturi būti atstumiami. Tas pats turėtų galioti ir homoseksualių
porų atžvilgiu. Bažnyčia nesutinka, kad toks sugyvenimas būtų prilygintas santuokai,
tačiau neleistina ir diskriminacija.
Ketvirtadienio ryto Sinodo posėdyje taip
pat kalbėta apie atsakingą tėvystę ir motinystę, kuri yra esminė šeimos pašaukimo
dalis. Dar kartą buvo pasmerktas abortas kaip gimimų kontrolės priemonė, o taip pat
kai kur Azijoje vis dar pasitaikantis naujagimių žudymas. Krikščioniškas tėvystės
ir motinystės pašaukimas tai ne tik pašaukimas pagimdyti ir užauginti vaikus, bet
ir perduoti jiems tikėjimą, išugdyti juos sąmoningais krikščionimis. Galiausiai dar
kartą buvo iškeltas pasauliečių vaidmuo šeimų sielovadoje. Sutuoktiniai geriausiai
supranta kitus sutuoktinius, jų sunkumus, ir jie geriau nei kas kitas gali padėti.
Ketvirtadienio
rytą vykusioje septintojoje generalinėje kongregacijoje pasisakė ir Lietuvos katalikams
Sinode atstovaujantis Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. (Vatikano radijas)