Pristatytas Vyskupų Sinodo pirmą dalį apibendrinantis dokumentas (+video)
Prasidėjo antroji Vyskupų Sinodo darbo savaitė. Pirmadienio rytą vykusioje generalinėje
kongregacijoje buvo pristatyta ataskaita, apibendrinanti visus iki šiol girdėtus Sinodo
Tėvų pasisakymus. Lotyniškoje Sinodo terminologijoje šios dokumentas vadinamas „Relatio
post disceptationem“. Jį parengė ir pristatė Budapešto ir Estergomo arkivyskupas kard.
Peter Erdo. Vėliau, pirmadienį po vidudienio, Vatikano spaudos salėje šis dokumentas
buvo pristatytas ir tarptautinės žiniasklaidos atstovams.
Sinodo posėdžių salėje
girdėtuose visų Sinodo Tėvų pasisakymuose paliesta problematika surūšiuota į tris
temines dalis. Pirmoji dalis pavadinta „Įsiklausymas – šeimos kontekstas ir iššūkiai“,
antrojo dalis pavadinta „Žvilgsnis į Kristų – Šeimos Evangelija“, trečioji: „Diskusija
– pastoracinės perspektyvos“.
Pirmojoje ataskaitos dalyje primenamas Sinodo
Tėvų pasisakymuose skambėjęs konstatavimas, kad šeima visais požiūriais yra fundamentali
ir nepamainomai brangi tikrovė, kurioje gimsta džiaugsmai, jausmai, žmonių santykiai,
kurioje mokomasi žmoniškumo. Kalbant apie šeimą ir jos vaidmenį visada reikalingas
kompleksinis visuminis požiūris. Tokio pat plataus, visa aprėpiančio žvilgsnio reikia
gilinantis į šeimos problemas, į plintančio individualizmo keliamą grėsmę, į vis labiau
slegiančią vienatvę, į narcisizmo iškreiptą jausmų sferą ir dėl to vis dažnesnį jų
nepastovumą, taip pat į tokias problemas kaip nedarbas, kuris slegia daugelį šeimų
visame pasaulyje, į nesantaikos ir smurto namuose daromą žalą, ar kai kurių pasaulio
regionų šeimas ypatingai skaudžiai palietusią terorizmo, karų, migracijos problemą.
Bažnyčia turi įsiklausyti į šeimų problemas ir Bažnyčios atsakas turi būti kupinas
vilties ir prasmės, jame turi atsispindėti ne tik Bažnyčios mokymas, bet pirmiausia
gailestingumo žinia.
Antrojoje ataskaitos dalyje primenama, jog Sinode sutartinai
iškeltas Bažnyčios nuo seno skelbiamas santuokos neišardomumas, tačiau kartu siūlyta
ir iširusiose santuokose ar be santuokos sakramento gyvenančiose porose matyti netobulas
santuokinės tikrovės formas. Bažnyčia turi atpažinti ir už regimų sakramentinės tikrovės
ribų išsibarsčiusiais Žodžio sėklas. Reikia su pagarba žiūrėti ir į tuos, kurie Bažnyčios
gyvenime dalyvauja nepilnu ir netobulu būdu, o ne tik matyti trūkumus. Tokio laipsniško
santykio su santuokos sakramento tikrove suvokimas gali pasirodyti svarbus ypač tais
atvejais kai poros gyvena nesusituokusios ne dėl to, kad atmeta Bažnyčios mokymą,
bet dėl kitų praktinių priežasčių. Jei jos bus palydimos rūpestinga sielovada, jos
pribręs ir sakramentiniam ryšiui. Šiame kontekste Bažnyčia turi būti tarsi tėvų namai,
tarsi žmonėms šviečiantis žibintas. Ypač tiems kieno širdys sužeistos ir pasimetusios
reikia kantrybės ir delikatumo.
Trečioje, ilgiausioje ataskaitos dalyje išvardyti
Sinodo Tėvų pateikti pastoraciniai siūlymai. Tarp jų primoje vietoje minimas gero
parengimo krikščioniškai santuokai būtinumas. Santuoka turi būti suvokiama ne kaip
kultūrinė tradicija ar socialinis reiškinys, bet kaip atsiliepimas į pašaukimą. Gana
daug dėmesio skirta išsiskyrusiems ir antrą, civilinę santuoką sudariusiems katalikams.
Kalbant apie šiuos atvejus negalima vadovautis taisykle „viskas arba nieko“, nes kiekviena
sužeistos šeimos situacija yra savita ir kiekvienai reikia deramo dėmesio. Kalbant
apie siūlymą leisti priimti komuniją išsiskyrusiems ir sudariusiems antrą santuoką,
vieni Sinodo Tėvai siūlė laikytis dabartinės praktikos, kiti ragino dėmesingiau įsiklausyti
į konkrečias situacijas, ypač į tas, kuriose neįmanomi neskausmingi ir naujo neteisingumo
nesukeliantys sprendimai.
Pirmadienį pateiktoje ataskaitoje taip pat kalbama
apie siūlymus supaprastinti santuokos negaliojimo tyrimo procedūras. Buvo siūloma
atsisakyti šiandien galiojančios tvarkos, kad kiekvieną bylą nagrinėtų dviejų instancijų
teismai, kai kuriais akivaizdžiais atvejais buvo siūloma santuokos negaliojimą tirti
ne teisme, bet administracine tvarka. Taip pat siūlyta tiriant sakramentinės santuokos
galiojimą didesnį svorį skirti sutuoktinių tikėjimui.
Nenutylėta ir homoseksualių
porų tema. Homoseksualūs asmenys turi būti gerbiami, Bažnyčia visiems turi būti svetingi
namai, tačiau reikalavimai homoseksualias porai prilyginti šeimoms nesuderinami su
Bažnyčios skelbiam santuokos samprata. Taip pat neleistini šiuo metu kai kurių tarptautinių
organizacijų keliami reikalavimai, kad valstybėms būtų suteikiama finansinė parama
mainais už gender ideologijai palankių įstatymų priėmimą.
Ataskaitos pabaigoje
taip pat primintas Pauliaus VI enciklikoje Humanae Vitae suformuluotas mokymas apie
atsakingą tėvystę ir motinystę, apie atvirumą gyvybei kaip esminį santuokinės meilės
elementą.
Galiausiai šią ataskaitą parengęs kard. Peteris Erodo pabrėžia, kad
dialogas Sinodo salėje vyko didelės laivės ir pagarbos atmosferoje. Siūlymai, kuriuos
Sinodo Tėvai baigs formuluoti artimiausiomis dienomis dirbdami kalbinėse grupėse,
dar nebus galutiniai. Jie sudarys pagrindą būsimai eilinei Sinodo asamblėjai, kuri
tą pačią šeimos temą svarstys ateinančių metų spalio 4-25 dienomis. Nors apie tai
jau buvo ne kartą viešai kalbėta, kaip tik šio pirmadienio rytą popiežius Pranciškus
oficialiai paskelbė apie ateinančių metų Sinodo asamblėjos sušaukimą. (Vatikano
radijas)