2014-10-19 11:58:35

Popiežiaus kalba uždarant Vyskupų Sinodo asamblėją. Bažnyčia turi „užpilti aliejaus ir vyno“ ant žmonių žaizdų (+video)


Galiu ramiai sakyti, kad šiomis dienomis matėme tikrą kolegialumo ir sinodiškumo dvasią, kad šis Sinodas tikrai buvo solidarus „ėjimas kartu“, - sakė popiežius Pranciškus, šeštadienio vakarą užbaigiant paskutinį Vyskupų Sinodo posėdį. O kadangi tai „kelionė“, joje būta ir skubaus bėgimo momentų, norint kuo greičiau pasiekti tikslą, ir nuovargio, noro sakyti „gana“. Buvo ir didelės paguodos momentų kai girdėjome kalbant ganytojus, kurie yra paėmę į širdį savo tikinčiųjų džiaugsmus ir ašaras. Paguoda ir malonė mus lydėjos klausantis šeimų liudijimų, kurios dalijosi su mumis santuokinio gyvenimo džiaugsmais ir grožiu.

Sinodas tai žmonių kelionė, dėl to joje kartu su paguodos akimirkomis būta ir nusivylimų, įtampos ir pagundų, - sakė Pranciškus ir toliau savo kalboje į Sinodo darbą pažvelgė iš kiekvienam žmogui kasdien aktualios susidūrimo su gundymu perspektyvos.

Tai gundymas nedraugiškai susikaustyti, užsidaryti tame kas parašyta, įsitverti raidės, neleisti, kad Dievas mus stebintų, užsidaryti įstatyme, užsidaryti tame tikrume, kuris mums žinomas, o nesiekti to, kurio dar turime išmokti. Nuo pat Jėzaus laikų žinoma ši perdėto uolumo, skrupulingumo, „tradicionalizmo“ ir intelektualizmo pagunda. Kita pagunda tai destruktyvus „gerietiškumas“, kuris vardan apgaulingai suvokiamo gailestingumo norėtų tvarstyti žaizdas prieš tai jų neapvalius ir nepagydžius, tai simptomų, o ne ligų gydymas, tai bailumo, o taip pat „progresyvizmo“ ir „liberalizmo“ pagunda. Esame gundomi akmenį paversti duona ir nutraukti ilgą, sunkų ir skausmingą pasninką, o taip pat duoną paversti akmeniu ir sviesti į nusidėjėlius, silpnuosius, paliegusius. Tai ir pagunda nužengti nuo kryžiaus, ne vykdyti Tėvo valią, bet patenkinti miną, pasiduoti pasaulio dvasiai. Esame gundomi nepaisyti tikėjimo paveldo arba manyti, kad esame ne jo sergėtojai, bet savininkai; antra vertus - esame gundomi ir naudodami kalbos subtilybes daug kalbėti, bet nieko nepasakyti.

Broliai ir seserys, - sakė Pranciškus, - gundymai neturi mūsų nei gąsdinti, nei stebinti, nei atimti iš mūsų drąsos. Joks mokinys negali būti pranašesnis už savo mokytoją, o jog ir Jėzus buvo gundomas. Aš, asmeniškai, susirūpinčiau ir nuliūsčiau jeigu nebūtų šių pagundų, jei nebūtų buvę gyvų diskusijų, o visi tyliai viskam pritartų su apsimestine ramybe. Tad su džiaugsmu ir dėkingumu aš klausiausi tikėjimo, sielovadinio ir doktrininio uolumo, išimties, atvirumo, drąsos kupinų pasisakymų. Mačiau, kad labiausiai rūpi Bažnyčios gerovė, šeimų gerovė ir sielų išganymas. Apie tai kalbant niekada nebuvo kvestionuojamos pagrindinės santuokos sakramento tiesos: neišardomumas, vienybė, ištikimybė, atvirumas gyvybei.

Tokia yra Bažnyčia, Viešpaties vynuogynas, vaisinga Motina, rūpestinga Mokytoja, kuri nebijo pasiraitoti rankoves ir užpilti aliejaus ir vyno ant žmonių žaizdų, nežiūri į žmoniją iš stiklo pilies, neteisia žmonių ir jų nerūšiuoja. Tokia yra Bažnyčia, šventa, visuotinė ir apaštalinė, susidedanti iš nusidėjėlių, kuriems reikia Dievo gailestingumo. Tokia yra Bažnyčia, tikra Kristaus sutuoktinė, ištikima savajam Sutuoktiniui ir jo mokymui. Bažnyčia nebijo valgyti ir gerti kartu prostitutėmis ir muitininkais. Bažnyčios durys atidarytos visiems kenčiantiem, atgailaujantiems, ne tik teisiesiems arba manantiems apie save, kad jie tobuli. Bažnyčia nesigėdija suklupusio brolio, neapsimeta, kad jo nemato, bet stengias jam padėti, jį pakelti, padrąsinti, kad toliau eitų ir palydi jį į galutinį susitikimą su Kristumi dangiškoje Jeruzalėje.

Bažnyčia priklauso Kristui, o visi vyskupai, bendrystėje su Petro Įpėdiniu, turi pareigą ją saugoti, jai tarnauti. Šiame kontekste Popiežius yra ne didžiausiais valdytojas, bet didžiausias tarnas – Dievo tarnų tarnas – klusnumo Dievui, Kristaus Evangelijai ir Bažnyčios Tradicijai garantas. Ji nesprendžia savo asmenine nuožiūra, nors ir yra, paties Kristaus valia, „aukščiausiasis visų tikinčiųjų ganytojas ir mokytojas“ (kan. 749) ir „Bažnyčioje turi aukščiausią, pilnutinę, betarpišką ir visuotinę galią“ (kan. 331-334).

Sinodo baigiamojo dokumento aptarimui turime metus laiko, - sakė Pranciškus baigdamas paskutinį Sinodo posėdį užbaigiančią kalbą. Šis dokumentas yra ištikimas ir aiškus sąvadas visų dalykų, kurie buvo aptarti šioje salėje ir darbo grupėse. Dabar jis perduodamas Vyskupų konferencijoms kaip „Lineamenta“ (kaip parengiamasis dokumentas, kurio pagrindu bus sudaroma ateinančiais metais vyksiančios Vyskupų Sinodo asamblėjos darbotvarkė). (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.