2014-10-21 16:50:42

Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba sveikina hinduistus Divali šventės proga


Kaip ir kasmet, Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba paskelbė žinią, kurioje hinduistai sveikinami Divali šventės proga, kuri šiemet vyks spalio 23 dieną. Divali, kuria minima tiesos pergalė prieš melą, šviesos prieš tamsą, žinoma kaip „Šviesų šventė“, suteikia progą susiburti šeimoms kartu paminint bendrystės džiaugsmą ar susitaikymą bei atrastą vienybę.

„Tegu transcendentinė Šviesa nušviečia jūsų širdis, namus ir bendruomenes, o jūsų šventė sustiprina bendruomeniškumo, priklausymo vieni kitiems jausmą, didindama harmoniją ir laimę, taiką ir gerovę“, rašoma žinioje, kurią pasirašo tarybos pirmininkas kardinolas Jean-Louis Tauran ir sekretorius kun. Miguel Ángel Ayuso Guixot.

Šiais metais žinia kviečia apmąstyti temą, kaip kartu stiprinti „įtraukimo“ kultūrą. Kai visame pasaulyje auga diskriminacija, smurtas ir atmetimas, puoselėti įtraukimo kultūrą gali būti vienas esminių siekių visų regionų žmonėms. Tiesa, kad globalizacija atvėrė daugelį naujų sienų ir suteikė naujų galimybių plėtoti išsilavinimo ir sveikatos sritis, didindama demokratijos sąmoningumą i socialinį teisingumą pasaulyje, o mūsų planeta išties tapo „globaliu kaimu“. Tačiau reikia pastebėti, kad globalizacija nepasiekė pirminio tikslo – integruoti vietos žmones į globalią bendruomenę. Veikiau priešingai – daugelis prarado sociokultūrines, ekonomines ir politines tapatybes. Pastebima, kad neigiami globalizacijos efektai daro poveikį religinėms bendruomenėms, kurios susiję su jas supančiomis kultūromis. Iš tikrųjų globalizacija prisidėjo prie visuomenės fragmentacijos, reliatyvizmo bei sinkretizmo augimo, taip pat ir prie siekio privatizuoti religiją. Religinis fundamentalizmas, sektų smurtas skirtingose pasaulio dalyse atskleidžia žmonių nepasitenkinimą, nesaugumą, ypač skurdžiųjų ir išstumtųjų į visuomenės pakraščius tarpe.

Dėl globalizacijos pasekmių – materializmo ir vartotojiškumo - žmonės tapo egocentriški, siekiantys valdžios, abejingi kitų teisėms, poreikiams, kančiai. Popiežiaus Pranciškaus žodžiais, tai paskatino „abejingumo globalizaciją“. Abejingumas gimdo „atmetimo“ kultūrą, kur vargšai ir pažeidžiamiausieji netenka teisių, laikomi našta, nereikšmingais, kuriuos galima išnaudoti ar net išmesti kaip daiktus. Mažumų persekiojimas, vaikų ir moterų išnaudojimas, senelių, migrantų ar pabėgėlių atstūmimas yra tokios atmetimo kultūros rodikliai. Šiame kontekste įtraukimo kultūros skatinimas tampa bendra atsakomybe, kurio reikia nedelsiant imtis, bendradarbiaujant su tais, kurie rūpinasi visos žmonijos sveikata ir išlikimu.

Žinia baigiama kvietimu hinduistams ir krikščionims vienytis su kitų religijų sekėjais bei geros valios žmonėmis puoselėjant „įtraukimo“ kultūrą vardan teisingos ir taikios visuomenės. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.