Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba sveikina hinduistus Divali šventės proga
Kaip ir kasmet, Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba paskelbė žinią, kurioje
hinduistai sveikinami Divali šventės proga, kuri šiemet vyks spalio 23 dieną. Divali,
kuria minima tiesos pergalė prieš melą, šviesos prieš tamsą, žinoma kaip „Šviesų šventė“,
suteikia progą susiburti šeimoms kartu paminint bendrystės džiaugsmą ar susitaikymą
bei atrastą vienybę.
„Tegu transcendentinė Šviesa nušviečia jūsų širdis, namus
ir bendruomenes, o jūsų šventė sustiprina bendruomeniškumo, priklausymo vieni kitiems
jausmą, didindama harmoniją ir laimę, taiką ir gerovę“, rašoma žinioje, kurią pasirašo
tarybos pirmininkas kardinolas Jean-Louis Tauran ir sekretorius kun. Miguel Ángel
Ayuso Guixot.
Šiais metais žinia kviečia apmąstyti temą, kaip kartu stiprinti
„įtraukimo“ kultūrą. Kai visame pasaulyje auga diskriminacija, smurtas ir atmetimas,
puoselėti įtraukimo kultūrą gali būti vienas esminių siekių visų regionų žmonėms.
Tiesa, kad globalizacija atvėrė daugelį naujų sienų ir suteikė naujų galimybių plėtoti
išsilavinimo ir sveikatos sritis, didindama demokratijos sąmoningumą i socialinį
teisingumą pasaulyje, o mūsų planeta išties tapo „globaliu kaimu“. Tačiau reikia pastebėti,
kad globalizacija nepasiekė pirminio tikslo – integruoti vietos žmones į globalią
bendruomenę. Veikiau priešingai – daugelis prarado sociokultūrines, ekonomines ir
politines tapatybes. Pastebima, kad neigiami globalizacijos efektai daro poveikį religinėms
bendruomenėms, kurios susiję su jas supančiomis kultūromis. Iš tikrųjų globalizacija
prisidėjo prie visuomenės fragmentacijos, reliatyvizmo bei sinkretizmo augimo, taip
pat ir prie siekio privatizuoti religiją. Religinis fundamentalizmas, sektų smurtas
skirtingose pasaulio dalyse atskleidžia žmonių nepasitenkinimą, nesaugumą, ypač skurdžiųjų
ir išstumtųjų į visuomenės pakraščius tarpe.
Dėl globalizacijos pasekmių –
materializmo ir vartotojiškumo - žmonės tapo egocentriški, siekiantys valdžios, abejingi
kitų teisėms, poreikiams, kančiai. Popiežiaus Pranciškaus žodžiais, tai paskatino
„abejingumo globalizaciją“. Abejingumas gimdo „atmetimo“ kultūrą, kur vargšai ir pažeidžiamiausieji
netenka teisių, laikomi našta, nereikšmingais, kuriuos galima išnaudoti ar net išmesti
kaip daiktus. Mažumų persekiojimas, vaikų ir moterų išnaudojimas, senelių, migrantų
ar pabėgėlių atstūmimas yra tokios atmetimo kultūros rodikliai. Šiame kontekste įtraukimo
kultūros skatinimas tampa bendra atsakomybe, kurio reikia nedelsiant imtis, bendradarbiaujant
su tais, kurie rūpinasi visos žmonijos sveikata ir išlikimu.
Žinia baigiama
kvietimu hinduistams ir krikščionims vienytis su kitų religijų sekėjais bei geros
valios žmonėmis puoselėjant „įtraukimo“ kultūrą vardan teisingos ir taikios visuomenės.
(Vatikano radijas)