Pranciškus Mokslų akademijoje: Benediktas XVI yra didis popiežius; gamtos evoliucija neprieštarauja sukūrimo sąvokai (+ video)

Pirmadienio ryte popiežius Pranciškus apsilankė Popiežiškosios mokslų akademijos būstinėje Vatikano soduose ir susitiko su akademikais, kurie šiuo metu, nuo spalio 24 dienos iki spalio 28, dalyvavo savo kasmetinėje sesijoje. Sesija buvo skirta „gamtos sąvokos evoliucijai“. Pranciškus įteikė skiriamuosius ženklus dviems naujiems akademikams – antropologui Yves Coppens ir biochemikei Ada Yonath. Tarp daugiau nei trijų dešimčių sesijos dalyvių daug garsių profesorių, penki Nobelio premijos laureatai. Tarp pastarųjų ir naujoji akademijos narė Yonath, gavusi Nobelio premiją 2009 metais.

Pranciškus akademikams pasakė kalbą, kurią galima padalinti į dvi dalis. Pirmoji buvo skirta popiežiaus Benedikto XVI asmeniui, jo biusto atidengimo proga. Šis biustas buvo sukurtas, pagerbiant popiežių Ratzingerį, viena vertus, kaip ilgametį Mokslų akademijos narį, antra vertus, po išrinkimo popiežiumi kaip tą, kuris rėmė Akademijos veiklą, palaikydamas su ja ryšius, pasakydamas reikšmingas kalbas, skirdamas naujus akademikus.

Biustas, pasak Pranciškaus, primena popiežiaus Ratzingerio dvasią: mokymą, pavyzdį, darbus, atsidavimą Bažnyčiai, jo dabartinį „vienuolinį“ gyvenimą. Ši dvasia nesuirs laikui bėgant, tačiau, keičiantis kartoms, taps vis didesne ir galingesne.

Benediktas XVI – didis popiežius. Didis savo proto jėga ir skvarba, savo indėliu į teologiją, savo meile Bažnyčiai ir žmonėms, savo dorybėmis ir savo religingumu. Kaip gerai žinote, jo meilė tiesai neapsiriboja teologija ir filosofija, bet atsiveria ir mokslams, - sakė Pranciškus, primindamas Benedikto gero linkėjimą visiems mokslininkams, nepriklausomai nuo tautybės, civilizacijos, rasės ar religijos. Jis kvietė padėkoti Dievui už dovaną, kuria Bažnyčiai tapo popiežiaus Benedikto egzistencija ir pontifikatas.

Antrojoje kalbos dalyje Pranciškus kalbėjo apie sesijos temą, apie gamtą ir evoliuciją, pirmiausia pabrėždamas savo gilią pagarbą ir išreikšdamas padrąsinimą siekti mokslo pažangos bei žmonių gyvenimo sąlygų gerinimo, ypač vargšų.

Nagrinėjate sudėtingą gamtos sąvokos evoliucijos temą. Nepaliesiu, kaip gerai suprantate, šio svarbaus ir lemiamo klausimo mokslinio sudėtingumo. Noriu tik pabrėžti, kad Dievas ir Kristus eina kartu su mumis ir yra gamtoje, kaip kad sakė apaštalas Paulius: Dieve mes „gyvename, judame ir esame“ (Apd 17,28).

Kai skaitome Pradžios knygoje apie sukūrimą, rizikuojame įsivaizduoti Dievą tarsi magą, kuris burtų lazdele galėjo sukurti visus dalykus. Bet taip nėra. Jis sukūrė būtybes ir leido joms vystytis pagal duotus vidinius dėsnius, kad pasiektų pilnatvę. Jis suteikė visatos būtybėms autonomiją tuo pat metu užtikrindamas savo nuolatinį buvimą, teikdamas kiekvienos tikrovės būtį. Taip kūrinija ėjo pirmyn šimtmetį po šimtmečio, tūkstantmetį po tūkstantmečio, kol tapo tokia, kokią pažįstame šiandien – būtent todėl, kad Dievas nėra magas ar demiurgas, bet kūrėjas, kuris teikia būtį viskam, kas egzistuoja. Pasaulio pradžia nėra chaose, bet tiesiogiai kyla iš aukščiausio Prado, kuris kuria iš meilės. „Didysis Sprogimas“, kuris, kaip manoma, yra pasaulio ištakose neprieštarauja dieviškojo kūrėjo įsikišimui, bet jo reikalauja. Gamtos evoliucija neprieštarauja sukūrimo sąvokai, nes evoliucijos prielaida yra sukūrimas būtybių, kurios evoliucionuoja.

Tačiau žmoguje yra pokytis ir naujovė. Kai, pagal Pradžios knygą, Dievas kuria žmogų, taip pat jam suteikia autonomiją, kuri skiriasi nuo gamtos autonomijos ir kuri apima laisvę. Dievas žmogui nurodo duoti vardus visiems dalykams tada ir ateityje; padaro jį atsakingu už kūriniją, kad ją vystytų iki laikų pabaigos. Tad mokslininkui, ypač krikščioniui, dera, kaip laisvai ir atsakingai būtybei, mąstyti apie kūrinijos ir žmonijos ateitį, saugoti ją. Mokslininkas turėtų pasitikėti, jog gamta, savo evoliuciniuose mechanizmuose, slepia galimybes, kurias galima atskleisti protu ir laisve, kad būtų pasiektas išsivystymas pagal Kūrėjo planą. Ir priešingai, kai žmogus pats manosi esąs Kūrėjas ir griauna kūriniją, daro nuodėmę prieš Kūrėją. Tęskite savo darbus, vykdykite teorines ir praktines iniciatyvas dėl žmonių, - linkėjo Pranciškus. (Vatikano radijas)