Pranciškus: nėra meilės Dievui be meilės artimui ir meilės artimui be meilės Dievui

Šiandienos Evangelija mums primena, kad visas dieviškasis įstatymas sutelpa į meilę Dievui ir artimui, - sekmadienio vidudienio susitikime šv. Petro aikštėje maldininkams ir Romos miesto svečiams sakė popiežius Pranciškus. Jis trumpai apmąstė dienos Evangelijos ištrauką, kurioje pasakojama apie fariziejų, įstatymo mokytoją, uždavusį Jėzui klausimą apie tai, koks yra didžiausias įsakymas.

Jėzus atsako žodžiais iš Pakartoto įstatymo knygos – mylėk Dievą visa širdimi, visa siela ir visu protu. To būtų pakakę, bet Jėzus pridėjo ir žodžius iš Kunigų knygos – mylėk artimą kaip save patį.

Jo naujovė, - sakė Pranciškus, - yra būtent šių dviejų įsakymų sudėjime į vieną: meilės Dievui ir meilės artimui, parodant jų neatskiriamumą ir papildomumą. Tai dvi to paties medalio pusės. Negalima mylėti Dievo nemylint artimo ir negalima mylėti artimo nemylint Dievo. Apie labai gražiai rašė popiežius Benediktas „Deus Caritas est“.

Meilė Dievui ir artimui yra regimas ženklas, kurį krikščionis gali parodyti. Meilės Dievui ir artimui įsakas yra pagrindinis ir pirmas ne todėl, kad yra visų įsakų sąrašo viršuje, bet todėl, kad yra jų širdyje, iš kurios viskas prasideda ir į kurią viskas sugrįžta.

Jau Senajame Testamente buvimas šventu, kaip Dievas yra šventas, apėmė pareigą rūpintis silpniausiais asmenimis – atvykėliais, našlaičiais, našle. Jėzus šį įsaką atbaigia iki galo – taip pat ir savyje pačiame, sujungdamas dieviškumą ir žmogiškumą. Jėzus duoda Šventąją Dvasią, kad galėtume mylėti Dievą ir artimą kaip Jis.

Meilė yra tikėjimo matas ir tikėjimas yra meilės siela. Negalime atskirti religinio gyvenimo, pamaldumo nuo tarnavimo broliams, kuriuos sutinkame savo kelyje. Negalime atskirti maldos, susitikimo su Dievu nuo kito išklausymo, nuo artumo, nuo žaizdų tvarstymo.

Atsiminkite tai: meilė yra tikėjimo matas. Kiek tu mane myli? Tegu kiekvienas atsako pats sau. Koks yra tavo tikėjimas? Mano tikėjimas yra toks, kaip tave myliu. Tikėjimas yra meilės siela, - pakartojo Pranciškus.

Jėzus, pasak popiežiaus, tarsi perskiria tankų teisinį brūzgyną ir parodo du veidus: Tėvo ir brolio. Neduoda papildomų formulių, bet parodo du veidus. Greičiau vieną veidą – Dievo, kuris atsispindi visuose kituose veiduose. Ar sugebame atpažinti savo broliuose Dievo veidą? Tai yra pagrindinis kriterijus mūsų gyvenimams. (Vatikano radijas)