Kai prieš penkerius metus, 2009 metų lapkričio 4-ąją, popiežius Benediktas XVI paskelbė
apaštalinę konstituciją „Anglicanorum Coetibus“, kilo nemažas triukšmas ir buvo parašyta
daug komentarų, teigiamų ir neigiamų.
Su šia konstitucija popiežius atsiliepė
į prašymą tų anglikonų ir jų grupių, kurie savo sąžinėje nebegalėjo likti anglikonų
Bažnyčios nariais, ypač situacijose, kuriose keičiamas nuo apaštalų laikų galiojęs
mokymas ir tradicijos, kaip kad moterų kunigystės ir vyskupystės įvedimas. Kita vertus,
šie tikintieji troško išlaikyti savo dvasinį ir liturginį paveldą, kurio didžioji
dalis yra suderinama su katalikų tikėjimu ir turi autentišką vertę. Kitaip tariant,
popiežius leido atsirasti „anglikonų apeigų“ katalikams ir sukūrė atskirą struktūrą
jiems: asmeninį ordinariatą. Žinoma, šis perėjimas nebuvo anonimiškas ir automatiškas:
kiekvienas norintysis turėjo apmąstyti ir išpažinti tikėjimą pagal katalikišką doktriną.
Prie konstitucijos buvo pridėtas atskiras dokumentas, kuris reguliuoja šiuos klausimus.
Buvo
įsteigti trys asmeniniai ordinariatai. 2011 metų sausio 15 dieną buvo įsteigtas Anglijos
ir Velso ordinariatas. Jam vadovauja trys buvę anglikonų vyskupai, ordinariatui priklauso
apie pusantro tūkstančio tikinčiųjų, pasidalijusių į 32 parapijas. Jose darbuojasi
56 kunigai. Kelios bendruomenės gyvuoja ir Škotijos teritorijoje.
Kitas ordinariatas
buvo įsteigtas 2012 sausio 1-ąją, jis apima Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą.
Jam vadovauja buvęs anglikonų vyskupas, į katalikybę perėjęs dar 2007 metais. Šiam
ordinariatui priklauso per 2550 tikinčiųjų, 110 kunigų. Šio ordinariato bendruomenė
pasidalijusi į 25 administracinius vienetus, iš kurių trys yra Kanadoje.
2012
metų birželio 5 dieną Benediktas XVI įsteigė trečiąjį ordinariatą, šį kartą Australijoje.
Ir jam vadovauja buvęs anglikonų vyskupas. Ordinariatui priklauso per 300 tikinčiųjų
ir 42 kunigai. Jie pasidaliję į 12 parapijinių bendruomenių. (Vatikano radijas)