2014-11-06 16:44:42

Britų Caritas ir parlamentarų susitikimas: dogmatizmas turi susitepti rankas


Lapkričio 5 dieną įvyko britų Caritas socialinio tinklo (CSAN) priėmimas parlamento rūmuose, Londone. Susitikime dalyvavo per 170 asmenų: tinklui priklausančių katalikiškų agentūrų atstovai, dirbantys su seneliais, benamiais, vaikais, šeimomis, pažeidžiamais žmonėmis, ir britų parlamento nariai.

Susitikimo inauguracinę kalbą pasakė kardinolas Vincent Nichols, Vestsminsterio arkivyskupas: Anglijos ir Velso vyskupų konferencijos pirmininkas. Jis priminė, kad vos už šešių mėnesių vyks rinkimai, tad dabar pats laikas mąstyti apie visuomenės poreikius. Čia savo balsą turi ir katalikų Bažnyčios socialinė doktrina.

Kardinolas Nichols priminė vieną istorinį štrichą: lygiai prieš 125 metus, 1889 metais Londone vyko „didysis dokų streikas“, kuriame dalyvavo dešimtys tūkstančių darbininkų, dirbę uoste labai rūsčiomis ir varganomis sąlygomis, badmiriavę. Jie reikalavo geresnių ir oresnių sąlygų. Būti nešališku tarpininku ir padėti atrasti teisingą išeitį buvo pakviestas kardinolas Henry Manning. Jo vaidmuo buvo toks svarbus, kad susitarimas kartais buvo vadinamas „Kardinolo taika“. Kardinolo Manningo patirtis ir idėjos tapo vienu iš šaltinių pirmajam katalikų socialinės doktrinos dokumentui: 1891-ųjų Leono XIII enciklikai „Rerum Novarum“ apie darbininkų padėtį ir teises. Beje, Londono streikas taip pat tapo darbininkų judėjimo židiniu: tiek profsąjungų, tiek politinių partijų, vadinamųjų leiboristų.

Nuo tų laikų įvyko labai daug pokyčių, tačiau socialinio teisingumo poreikis šiandienos visuomenėje didžiulis: netrūksta vargšų arba dirbančių sunkiomis sąlygomis, negerbiant darbo valandų, krūvių, užmokesčio minimumo. Yra situacijų, kai darbo ir uždarbio turėjimas negarantuoja, kad asmuo galės apmokėti pamatines išlaidas.

Tarp vienokius ar kitokius sunkumus patiriančių asmenų dirbančios katalikiškos agentūros, priminė kardinolas Nichols, tai daro ne vien dėl humanistinių paskatų, bet, kaip dažnai pabrėžia ir popiežius Pranciškus, dėlto, kad vargšai yra Kristaus kūnas. Per rūpinimąsi šiuo kūnu priartėjama prie to, kas dieviška. Tai nėra retorika, tai momentas, kai pasaulėžiūra tampa tikrove, kai dogmatizmas turi susitepti rankas. Tai Bažnyčios savastis, taip ji supranta savo tikslą ir misiją: tai gali būti stimulu ir vyriausybėms. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.