2014-11-06 14:35:49

Popiežiaus Pranciškaus homilija: Tikras krikščionis nebijo susitepti rankų (+video)


Tikras krikščionis nebijo susitepti rankų, nebijo rizikuoti savo geru vardu, nes jo širdyje yra Dievas, kuris nori visus išgelbėti, - taip popiežius Pranciškus kalbėjo ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangelijoje girdėtus Kristaus palyginimus apie išgelbėtą avį ir surastą monetą.

Fariziejai ir Rašto aiškintojai piktinosi, kad Jėzus lankosi viešų nusidėjėlių namuose, su jais bendrauja, valgo prie to paties stalo. Jie nusupranta, kad Jėzus tam ir atėjo, kad susigražintų nutolusius nuo Viešpaties. Šiedu palyginami, - sakė Popiežius, - mums sako kokia yra Dievo širdis. Dievas nesustoja, nesitenkina daliniais laimėjimais. Dievas nesako: „Aš padariau viską ką galėjau, o jūs žinokitės“. Dievas eina iki galo.

Tuo tarpu fariziejai ir Rašto aiškintoja sustojo nuėję pusę kelio. Jiems svarbu, kad bendras laimėjimų ir nuostolių balansas būtų maždaug teigimams. Jei mąstė: „Taip, netekau trijų avių, praradau tris monetas, bet nemažai ir laimėjau. Man šito gana“. Dievas taip nemąsto. Dievas yra ne verslininkas, bet Tėvas, kuris eina iki galo. Jo meilė neturi ribų. Tokie turi būti ir Bažnyčios ganytojai.

„Liūdnas ganytojas, kuris atidaro bažnyčios duris ir pasilieka laukti. Liūdnas krikščionis, kuris savyje, savo širdyje nejaučia poreikio, būtinumo eiti ir kitiems kalbėti apie Viešpaties gerumą. Kiek sugedimo širdyse tų, kurie mano esą teisūs kaip šitie fariziejai. Jie nenori prasidėti su nusidėjėliais ir susitepti rankų. Atsiminkime kaip jie samprotavo: „Jei šitas būtų pranašas, jis žinotų, kad ta moteris nusidėjėlė“. Jie žiūrėjo su panieka. Jie naudojosi žmonėmis ir juos niekino.“

Jei ganytojas sustoja nuėjęs pusę kelio, jis pralaimi. Ganytojas turi sekti Dievo pavyzdžiu, turi stengtis, kad nė vienas nepražūtų.

„Tikras ganytojas, tikras krikščionis yra uolus. Jis nori, kad visi būtų išgelbėti. Dėl to jis nebijo susitepti rankų. Jis nebijo. Eina ten, kur reikia eiti. Rizikuoja savo gyvybe, rizikuoja savo geru vardu, nebijo prarasti patogumų, savo statuso, nebijo sugadinti savo bažnytinės karjeros, nes jis yra geras ganytojas. Tokie turi būti visi krikščionys. Labai paprasta smerkti kitus, nusidėjėlius, muitininkus, labai lengva, bet ne krikščioniška. Dievo vaikai taip nesielgia. Dievo Sūnus eina iki galo, paaukoja gyvybę. Jėzus paaukojo gyvybę už kitus. Dievo vaikai nestovi vietoje, nesaugo savęs pačių, savo patogumų, savo garbės, savo ramybės. Atsiminkite: ganytojas negali sustoti pusiaukelėje! Krikščionis negali sustoti pusiaukelėje! Niekados! Reikia daryti taip kaip darė Jėzus.“

Geras ganytojas ir geras krikščionis myli, žino kas yra gerumas. „Tie Rašto aiškintojai ir fariziejai neįsivaizdavo kaip gera paimti ant pečių pasiklydusią avį ir ją parnešti pas kitas. Jie nežinojo kas yra džiaugsmas. Tik iki pusės kelio einantis krikščionis ir ganytojas galbūt žino kas yra pramogos, kas yra tam tikra ramybė, tačiau tikras džiaugsmas yra tik Danguje, tikras džiaugsmas tik iš Dievo, tai tas džiaugsmas, kurio kupinas Tėvas eina mūsų gelbėti: „Aš išgirdau Izraelio aimanas ir atėjau jo gelbėti“. Nebijokime, kad būsime nesuprasti ar išjuokti, eikime ieškoti nuo Viešpaties nutolusių brolių ir seserų. Prašykime šios malonės kiekvienam iš mūsų ir mūsų Motinai, Šventajai Bažnyčiai“. (Vatikano radijas)











All the contents on this site are copyrighted ©.