Popiežiaus Pranciškaus homilija: Tikras krikščionis nebijo susitepti rankų (+video)
Tikras krikščionis nebijo susitepti rankų, nebijo rizikuoti savo geru vardu, nes jo
širdyje yra Dievas, kuris nori visus išgelbėti, - taip popiežius Pranciškus kalbėjo
ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangelijoje
girdėtus Kristaus palyginimus apie išgelbėtą avį ir surastą monetą.
Fariziejai
ir Rašto aiškintojai piktinosi, kad Jėzus lankosi viešų nusidėjėlių namuose, su jais
bendrauja, valgo prie to paties stalo. Jie nusupranta, kad Jėzus tam ir atėjo, kad
susigražintų nutolusius nuo Viešpaties. Šiedu palyginami, - sakė Popiežius, - mums
sako kokia yra Dievo širdis. Dievas nesustoja, nesitenkina daliniais laimėjimais.
Dievas nesako: „Aš padariau viską ką galėjau, o jūs žinokitės“. Dievas eina iki galo.
Tuo
tarpu fariziejai ir Rašto aiškintoja sustojo nuėję pusę kelio. Jiems svarbu, kad bendras
laimėjimų ir nuostolių balansas būtų maždaug teigimams. Jei mąstė: „Taip, netekau
trijų avių, praradau tris monetas, bet nemažai ir laimėjau. Man šito gana“. Dievas
taip nemąsto. Dievas yra ne verslininkas, bet Tėvas, kuris eina iki galo. Jo meilė
neturi ribų. Tokie turi būti ir Bažnyčios ganytojai.
„Liūdnas ganytojas, kuris
atidaro bažnyčios duris ir pasilieka laukti. Liūdnas krikščionis, kuris savyje, savo
širdyje nejaučia poreikio, būtinumo eiti ir kitiems kalbėti apie Viešpaties gerumą.
Kiek sugedimo širdyse tų, kurie mano esą teisūs kaip šitie fariziejai. Jie nenori
prasidėti su nusidėjėliais ir susitepti rankų. Atsiminkime kaip jie samprotavo: „Jei
šitas būtų pranašas, jis žinotų, kad ta moteris nusidėjėlė“. Jie žiūrėjo su panieka.
Jie naudojosi žmonėmis ir juos niekino.“
Jei ganytojas sustoja nuėjęs pusę
kelio, jis pralaimi. Ganytojas turi sekti Dievo pavyzdžiu, turi stengtis, kad nė vienas
nepražūtų.
„Tikras ganytojas, tikras krikščionis yra uolus. Jis nori, kad visi
būtų išgelbėti. Dėl to jis nebijo susitepti rankų. Jis nebijo. Eina ten, kur reikia
eiti. Rizikuoja savo gyvybe, rizikuoja savo geru vardu, nebijo prarasti patogumų,
savo statuso, nebijo sugadinti savo bažnytinės karjeros, nes jis yra geras ganytojas.
Tokie turi būti visi krikščionys. Labai paprasta smerkti kitus, nusidėjėlius, muitininkus,
labai lengva, bet ne krikščioniška. Dievo vaikai taip nesielgia. Dievo Sūnus eina
iki galo, paaukoja gyvybę. Jėzus paaukojo gyvybę už kitus. Dievo vaikai nestovi vietoje,
nesaugo savęs pačių, savo patogumų, savo garbės, savo ramybės. Atsiminkite: ganytojas
negali sustoti pusiaukelėje! Krikščionis negali sustoti pusiaukelėje! Niekados! Reikia
daryti taip kaip darė Jėzus.“
Geras ganytojas ir geras krikščionis myli, žino
kas yra gerumas. „Tie Rašto aiškintojai ir fariziejai neįsivaizdavo kaip gera paimti
ant pečių pasiklydusią avį ir ją parnešti pas kitas. Jie nežinojo kas yra džiaugsmas.
Tik iki pusės kelio einantis krikščionis ir ganytojas galbūt žino kas yra pramogos,
kas yra tam tikra ramybė, tačiau tikras džiaugsmas yra tik Danguje, tikras džiaugsmas
tik iš Dievo, tai tas džiaugsmas, kurio kupinas Tėvas eina mūsų gelbėti: „Aš išgirdau
Izraelio aimanas ir atėjau jo gelbėti“. Nebijokime, kad būsime nesuprasti ar išjuokti,
eikime ieškoti nuo Viešpaties nutolusių brolių ir seserų. Prašykime šios malonės kiekvienam
iš mūsų ir mūsų Motinai, Šventajai Bažnyčiai“. (Vatikano radijas)