Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį: Reikia ne sienų, bet tiltų! (+video)

Prieš sekmadienio vidudienio maldą sakytoje kalboje popiežius Pranciškus aiškino ką reiškia šią dieną Bažnyčios liturgijoje minėta Laterano bazilikos konsekravimo šventė. Laterano baziliką, Romos katedrą, tradicija vadina „Visų Miesto ir pasaulio bažnyčių motina“. Žodis „motina“, - sakė Pranciškus, - šiuo atveju reiškia ne pastatą, bet Šventosios Dvasios veikimą šioje bendruomenėje, kuriai vadovauja Romos vyskupas, ir visose bendruomenėse, kurios yra vienybėje su jo vadovaujama Romos Bažnyčia.

Kiekvienos bažnyčios konsekravimas mums primena svarbiausią tiesą: iš plytų pastatyta bažnyčia yra gyvosios, istorijoje veikiančios Bažnyčios ženklas, tos dvasinės šventovės, apie kurią kalba apaštalas Petras, sakydamas, kad pats Kristus yra jos kertinis akmuo. Krikšto dėka kiekvienas krikščionis yra šio dvasinio pastato „gyvasis akmuo“. Priklausymas Bažnyčiai iš mūsų reikalauja, kad iš Viešpaties gautą tikėjimo dovaną mes liudytume savo kasdieniu gyvenimu.

Visi žinome, - sakė Pranciškus, - kad nelengva nuosekliai tikėjimą liudyti savo gyvenimu. Tačiau turime stengtis, kad kasdienis mūsų gyvenimas būtų nuoseklus liudijimas. Krikščionis yra ne tas, kuris apie save sako, kad jis krikščionis, bet tas, kuris elgiasi kaip krikščionis. Toks nuoseklumas yra Šventosios Dvasios malonė, kurios turime melsti.

Bažnyčia nuo pat savo istorijos pradžios yra bendruomenė, kuri liudydama meilę išpažįsta tikėjimą į Jėzų Kristų, Dievo Sūnų ir žmogaus atpirkėją. Šiam tikslui skirta visa kita, visi instituciniai elementai, struktūros ir sielovados organizmai, - sakė popiežius ir kvietė melsti Mergelę Mariją, kad ji savo pavyzdžiu ir užtarimu padėtų mums būti gyvąja Bažnyčia.

Kartu su dešimtimis tūkstančių Šv. Petro aikštėje buvusių žmonių sukalbėjęs Viešpaties Angelo maldą, popiežius priminė šią dieną sukankančias Berlyno sienos griuvimo dvidešimt penktąsias metines.

Prieš 25 metus, 1989 lapkričio 9, sugriuvo Berlyno siena, kuri ilgą laiką dalino miestą į dvi dalis ir buvo Europos ir viso pasaulio ideologinio padalinimo simbolis. Griuvimas buvo staigus, bet jis buvo įmanomas ilgų ir sunkių daugelio žmonių pastangų dėka. Jie kovojo, meldėsi, kentėjo, kai kurie paaukojo gyvybę. Svarbų vaidmenį atliko šventasis popiežius Jonas Paulius II. Melskimės, kad Viešpačiui padedant ir visiems geros valios žmonėms bendradarbiaujant vis labiau plistų susitikimo kultūra, galinti nugriauti visas pasaulį dar dalinančias sienas ir kad nekalti žmonės daugiau nebūtų persekiojami ir net žudomi dėl savo įsitikinimų ir dėl religijos. Kur pastatytos sienos, ten širdys užsidariusios. Reikia ne sienų, bet tiltų! (Vatikano radijas)