Europos vyskupų piligrimystė minint Didžiojo karo šimtmetį: „Mea culpa“
Europos vyskupai, minėdami šiemet sukankantį Pirmojo Pasaulinio karo pradžios šimtmetį,
meldėsi už karo aukas ir prašė atleidimo už tuo laikotarpiu Bažnyčios padarytas klaidas,
lapkričio 11 d. susirinkę Douaumonte, Šiaurės Prancūzijos miestelyje esančiame netoli
pasienio su Vokietija. Šioje vietoje iškilęs didžiausias Europos paminklas Pirmojo
pasaulinio karo aukoms, taip prisimenant čia prieš šimtmetį vykusį vieną kruviniausių
ir baisiausių mūšių visame Vakarų fronte, žinomą kaip Verduno mūšis. 1916 m. vasarį
prasidėjusiame ir tų pačių metų gruodį pasibaigusiame mūšyje tarp prancūzų ir vokiečių
kariuomenių gyvybę prarado daugiau nei pusė milijono karių.
Prisiminti šį kruviną
istorijos puslapį vyskupai atvyko iš Bosnijos-Hercegovinos, Maltos, Italijos, Prancūzijos,
Anglijos, Vokietijos, Rumunijos. Jiems vadovavo Europos Sąjungos vyskupų konferencijų
komisijos (COMECE) pirmininkas Miuncheno ir Freizingo arkivyskupas kardinolas Reinhard
Marx ir Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) atstovas Sarajevo arkivyskupas
kardinolas Vinko Puljić. Stovėdami tarp kelių šimtų tūkstančių baltų kryžių vyskupai
meldėsi penkiomis skirtingomis kalbomis, paragindami šiandieninę Europą pasimokyti
iš šios tragiškos praeities pamokos.
Prisiminti ir šiuo metu vykstantys konfliktai
Europoje ir visame pasaulyje, nuo Ukrainos iki Artimųjų Rytų. „Gerai žinome, kaip
svarbu išgydyti karo žaizdas, remiantis tikėjimo galia ir meldžiantis, kad būtų sukurta
ilgalaikė taika, - sakė kardinolas Vinko Puljić.
Bažnyčių vaidmuo šiandien
yra priminti praeitį Europai, kuri lengvai pamiršta savo istoriją. Tik vis naujai
įsiskaitydama į savo praeitį, Europa gali eiti taikos keliu. Vyskupai atsiprašė už
visus kartus, kai Bažnyčios palaikė nacionalizmus ir parėmė į mirtį vedančius projektus. Europos
Sąjungos vyskupų konferencijų komisija atkūrė istorines pirmojo pasaulinio karo aplinkybes,
kur atsiskleidė kaip Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Rusijos Bažnyčios
palaikė karą, dažnai apibūdindamos jį kaip „šventą“. „Šiandien jaučiame kaip svarbu
prašyti atleidimo, nes Bažnyčios nebuvo susitaikymo įrankiai, o padėjo skleisti neapykantą
ir pasidalijimą. Prisiminti praeitį šiandien reiškia sakyti, kad niekada daugiau Bažnyčios,
vyskupai, krikščionys tenetampa karo ir susikaldymo priemonėmis“, sakė kardinolas
Reinhard Marx.
Piligrimystė baigėsi pristatant taikos žinią, kuria vyskupai
kreipėsi į visą Europos žemyną. Jie pasmerkė „karo beprotybę“, pažymėdami, kad ši
piligrimystė ragina ryžtingiau padėti Europai atrasti savo tapatybės šaknis, puoselėti
vertybes, kurių dauguma yra krikščioniškos, ir darbuotis vardan taikios ateities.
(Vatikano radijas)