Popiežiaus katechezė: Visuotinis pašaukimas į šventumą

Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos mums padovanojo Vatikano II Susirinkimas, buvo Bažnyčios kaip bendruomenės vizijos sugrąžinimas, o tuo pačiu ir naujas požiūris į Bažnyčios valdymą ir hierarchiją. Tai mums padeda geriau suprasti, jog visi krikščionys, visi pakrikštytieji, yra Viešpaties apdovanoti vienodu orumu ir visiems skirtas tas pats pašaukimas į šventumą. Tad šiandien, - kalbėjo popiežius Pranciškus pradėdamas trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę, - pabandykime atsakyti į klausimą: Ką reiškia visuotinis pašaukimas į šventumą? Kaip jį vykdyti?

Visų pirma turime atsiminti, kad šventumo patys negalime pasiekti, jis nepriklauso nuo mūsų savybių ir sugebėjimų. Šventumas yra dovana, kurią mums suteikia Viešpats Jėzus, kaip mus pasikviečia pas save, apvelka savimi, kai jo dėka mes tampame į jį panašūs. Tad suprantama, kad šventumas tai ne tik kai kuriems žmonėms skirta išimtis, bet pašaukimas, skirtas visiems, nė vieno neišskiriant, tai kiekvieno krikščionio bruožas.

Nereikia būti vyskupais, kunigais ar vienuoliais... Visi esame pašaukti tapti šventaisiais. Kartais galvojame, kad šventumas skirtas tik tiems, kurie sugeba atsiriboti nuo kasdienių reikalų ir atsidėti vien maldai. Taip nėra! Galbūt kas nors galvoja, kad būti šventu, tai užsimerkti ir nutaisyti veidą kaip iš švento paveikslėlio. Ne. Tai ne šventumas! Šventumas tai žymiai didesnis ir gilesnis dalykas, kurį mums duoda Dievas. Esame pašaukti siekti šventumo su meile liudydami savo krikščioniškumą kasdieniame gyvenime, kiekvienas savo konkrečiame gyvenime ir savo aplinkoje. „Bet, tėve, aš gi dirbu fabrike... Aš esu buhalteris, kasdien tik skaičiai, kaipgi galima būti šventuoju...!“ Žinoma, galima! Savo darbe tu gali tapti šventuoju. Dievas tau suteikia malonę siekti šventumo. Esate tėvai ar seneliai? Padėkite vaikams ir anūkams pažintį Jėzų ir juo sekti. Kiekvienas gali siekti šventumo, visada - namuose, kelyje, darbe, bažnyčioje. Tame gyvenime, kurį tu gyveni, kelias į šventumą tau atviras. Vienintelis dalykas, kurio Viešpats prašo, tai būti bendrystėje su juo ir tarnauti broliams.

Visi turėtume patikrinti savo sąžinę, - kalbėjo Pranciškus. Dabar tai galime padaryti, kiekvienas sau viduje tyliai atsakydami į klausimą: Kaip aš atsiliepiu į Viešpaties kvietimą siekti šventumo? Ar noriu būti geresnis, krikščioniškesnis? Tai ir yra kelias į šventumą. Kai Viešpats mus kviečia tapti šventais, jis nenori mums užkrauti sunkios naštos, nenori kad būtume liūdni... Anaiptol! Tai kvietimas dalintis jo džiaugsmu, džiugiai gyventi kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką, kad mūsų gyvenimas būtų meilės dovana ir tiems žmonėms, kurie yra šalia mūsų. Jei tai suprantame, viskas keičiasi ir įgyja naują prasmę, viskas džiugina, pradedant mažais kasdienio gyvenimo dalykais. Baigiasi diena, esame pavargę, bet meldžiamės... Melskimės! Tai žingsnis į šventumą! Atėjus sekmadieniui dalyvaukime Mišiose, priimkime komuniją, kartas nuo karto atsilikime išpažintį, kad mus truputį apvalytų. Tai žingsnis į šventumą. Švenčiausioji Mergelė tokia gera, tokia graži. Imu rožinį ir meldžiuosi. Tai žingsnis į šventumą. Daug mažų žingsnių į šventumą... Einu gatve, sutinku vargšą žmogų, sustoju, pasikalbu su juo, ką nors jam duodu. Tai žingsnis į šventumą. Maži žingsniai į šventumą. Ir kiekvienas toks žingsnis mus padarys geresniais žmonėmis, laisvais nuo egoizmo ir užsidarymo savyje, atvirais broliams ir jų poreikiams.

Brangieji, - sakė Pranciškus, - mums skiriamas raginimas Pirmajame šv. Petro laiške: „Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės šeimininkai, sulig kiekvieno gautąja malone. Jei kas kalba, tekalba kaip Dievo žodžius; jei kas tarnauja, tegul tarnauja kaip Dievo apdovanotas jėgomis, kad visuose dalykuose per Jėzų Kristų būtų šlovė Dievui“ (4,10-11). Tai kvietimas į šventumą. Su džiaugsmu jį priimkime, vieni kitiems padėkime, nes neįmanoma vieniems, kiekvienam atskirai eiti šventumo keliu. Reikia juo eiti visiems drauge, viename kūne, kuris yra Bažnyčia. Viešpats Jėzus Kristus ją myli ir padarė šventą. Tad drąsiai eikime šventumo keliu.

Baigęs katechezę, popiežius Pranciškus paragino melstis už Šventąją Žemę:

„Susirūpinęs seku pavojingai išaugusią įtampą Jeruzalėje ir kitose Šventosios Žemės srityse, su nepateisinamais smurto epizodais, neaplenkiančiais nė maldos vietų. Meldžiuosi už tos dramatiškos situacijos aukas ir už visus, kurie kenčia dėl jos pasekmių. Iš visos širdies prašau konflikto šalis nutraukti neapykantos ir smurto spiralę, drąsiai siekti susitaikinimo ir taikos. Kurti taiką sunku, tačiau gyventi be taikos – tikra kančia!“

Trečiadienio bendrosios audiencijos metu Šventasis Tėvas taip pat priminė penktadienį minimą klauzūroje gyvenančių vienuolių dieną.

„Penktadienį, lapkričio 21-ąją, liturgijoje minint Švenčiausiosios Mergelės Marijos paaukojimą, švęsime „Pro Orantibus“ dieną, skirtą klauzūros vienuolių bendruomenėms. Tai gera proga padėkoti Viešpačiui, už tą daugybę žmonių, kurie vienuolynuose ir eremuose aukojasi Dievui melsdamiesi ir tyliai dirbdami, pripažindami tą pirmumą, kuris tik Jam vienam priklauso. Dėkokime Viešpačiui už klauzūros vienuolių liudijimą, melskimės, dvasiškai ir materialiai remkime vykdančius tokią svarbią misiją“. (Vatikano radijas)