2014-11-24 17:36:05

Popiežius paskelbė šešis šventuosius (+video)


Sekmadienio rytą Šv. Petro aikštėje aukodamas liturginius metus užbaigiančios Kristaus – Visatos Valdovo iškilmės Mišias, popiežius Pranciškus paskelbė šešis naujus šventuosius.

Artumas ir jautrumas; tai gyvenimo taisyklė mums ir pagal tai būsime teisiami. Tai primena Kristaus Karaliaus, Visatos valdovo, iškilmės Evangelija, tai rodo šešių naujų šventųjų gyvenimo pavyzdys. Kiekvienas iš jų ieškojo gražiosios meilės ir ją atrado savo labai tvirtame asmeniniame santykyje su Dievu, be atvangos nuolankiai tarnaudami artimui, ypač paskutiniesiems, nepasiturintiems, ligoniams, mažamečiams, senukams, maldininkams.

Vysk. Jonas Antanas Farina (1803-1888), Vičenzos ir Treviso ganytojas, dar gyvas vadintas „Meilės darbų žmogumi“ ir „Vargšų vyskupu“, įsteigė Daratiečių mokytojų vienuoliją kurčnebylių, aklų ir neturtingų šeimų mergaičių ugdymui, ligonių ir senelių globai, Vatikano I Susirinkimo dalyvis, parėmęs popiežiaus neklaidingumo dogmą ir ją pasirašęs. Palaimintuoju jį paskelbė pop. Jonas Paulius II 2001 m.

Kun. Šventosios Šeimos Kuriakose Elijas Chavara (1805-1871), sirų malabarų bendruomenės Indijoje apaštalas: įsteigė dvi karmelitų šeimos vienuolijas, vieną vyrų, kitą moterų, ir pastarajai vadovavo iki mirties. Gausių raštų viršūne laikomas „Mylinčiojo Tėvo Testamentas“ jam pelnė Šeimų globėjo vardą. Palaimintuoju jį paskelbė pop. Jonas Paulius II 1986 m.

T. Liudvikas iš Kazorijos (Arcangelo Palmentieri, 1814-1885) pasirinkęs pranciškonišką neturtą, ėmėsi slaugyti sergančius mažuosius brolius, paskui gelbėti ir įkrikščioninti vergais paverstus mažamečius afrikiečius, pagal formulę „Afrikos atsivertimas per afrikiečius“, Italijoje kūrė karitatyvinius ir kultūrinius centrus apleistiesiems, seneliams, sergantiems vaikams, kurčnebyliams, akliesiems. Palaimintuoju paskelbtas pop. Jono Pauliaus II 1993 m.

Mažiausiųjų br. Mikalojus iš Longobardžio (Jonas Krikštytojas Klemensas Saggio, 1650-1709), šv. Pranciškaus Pauliečio kongregacijos bendruomenėse dirbo pačius kukliausius darbus: zakristijono, sodininko, sandėlininko, virėjo, kepėjo, durininko, tačiau apylinkių šeimų vaikams buvo nepamainomas katechetas, itin dėmesingas vargšams ir ligoniams, kuriuose matė esantį „pasislėpusį“ Jėzų, jų poreikiams. Palaimintuoju jį paskelbė pop. Pijus VI, 1786 m.

S. Švenčiausiosios Širdies Eufrazija Eluvathingal (Rose Eluvathingal 1877-1952) iš Indijos sirų malabarų aristokratų šeimos, būdama devynerių pasiaukojo skaistybei, dvidešimties rinkosi vienuolinį gyvenimą, tapo basąja karmelite šv. Kuriakose Elijo Chavara ir kun. L. Beccaro įsteigtame vienuolyne. Pamaldi mistikė išsamiai aprašė savo šventumo kelią. Vienuolės ją vadino „Judančiu Tabernakuliu“, o pasauliečiai „Pamaldžiąja Motina“. Palaimintąja paskelbta pop. Benedikto XVI, 2006 m.

Amato Ronconi (1226-1292), tryliktojo amžiaus piligrimas, piligrimų ir vargšų globėjas. Sužavėtas Pranciškaus Asyžiečio neturto dvasia įstojo į trečiąjį pasauliečių ordiną, pasišventė atgailos ir gražiosios meilės gyvenimui, su seserimi Klara savo kuklų būstą prie piligrimų kelio į Romą pavertė maldininkų prieglauda. Dažnai pats leisdavosi į piligrimines keliones į Romą ir net keturis kartus į Santjago de Kompostela. Palaimintuoju jį paskelbė pop. Pijus VI, 1776 m.

* * *

Šios dienos liturgija mus kviečia kelti akis į Jėzų, Visatos Valdovą, - sakė popiežius Pranciškus pardėdamas Mišių homiliją. Šiandienės iškilmės Mišių prefacija sako, kad jo karalystė tai tiesos ir gyvybės karalystė; šventumo ir malonės karalystė; teisingumo, meilės ir taikos karalystė, o šios dienos sakiniai aiškina kaip Jėzus įkūrė savo karalystę, kaip ją kuria istorijoje ir ko iš mūsų prašo.

Jėzus savo karalystės įkūrė liudydamas mums savo artumą ir gerumą. Jis yra ganytojas, apie kurį pirmajame skaitinyje kalba pranašas Ezekielis. Gerasis ganytojas švelniai rūpinasi savo avimis, jas maitina ir stiprina, ieško pasiklydusių, gydo sužeistas. Jėzus yra didis kaimenės ganytojas ir mūsų sielų sergėtojas. Popiežius pridūrė, kad šiuo pavyzdžiu privalo sekti ir Bažnyčioje vykdantieji ganytojų tarnystę. Dievo tauta turi neklystamą sugebėjimą atskirti gerus ganytojus nuo samdinių.

Apaštalas šv. Paulius antrajame skaitinyje kalbėdamas apie Kristaus karalystę, sako, kad jos tikslas – įveikti visus priešus, nuodėmę ir mirtį, ir viską pajungti, kad Dievas būtų viskas viskame. Tačiau šito siekdamas Jėzus karaliauja ne kaip šio pasaulio valdovai, ne įsakinėdamas kitiems, bet pakusdamas Tėvui, kad būtų įvykdytas jo meilės ir išganymo sumanymas.

Evangelija mums sako ko Jėzaus karalystė reikalauja iš mūsų, mums primena, kad ir mūsų gyvenimo taisyklė turi būti artumas ir švelnumas kitiems žmonėms, kad pagal tai būsime teisiami. Tai Mato Evangelijos 25 skyriaus didis palyginimas apie paskutinįjį teismą. Išganymas prasideda ne nuo Kristaus Karaliaus išpažinimo, - sakė Pranciškus, - bet nuo jo sekimo, vykdant tuos gailestingumo darbus, kuriais jis įkūrė savo Karalystę. Kas liudija gailestingumą, įrodo, kad priėmė Jėzaus karaliavimą, kad jo širdyje yra vietos Dievo meilei. Kai ateis mūsų gyvenimo saulėlydis, būsime teisiami pagal meilę, artumą ir gerumą broliams. Nuo to priklausys ar ir mes pateksime į Dievo Karalystę, kurioje pusėje atsidursime.

Šiandien Bažnyčia mums siūlo pavyzdžius naujų šventųjų, kurie uoliai aukodamiesi Dievui ir broliams, kiekvienas savo aplinkoje tarnavo Dievo karalystei ir tapo jos paveldėtojais. Kiekvienas iš jų, - sakė Pranciškus, - su nepaprastu išradingumu atsiliepė į Dievo ir artimo meilės įsakymą. Kanonizacijos ritu mes dar kartą išpažinome Dievo karalystės slėpinį ir pašlovinome Kristų Karalių, savo kaimenę mylintį Ganytoją. Nauji šventieji savo pavyzdžiu ir užtarimu tepadeda mums džiugiai eiti Evangelijos keliu, ryžtingai ja vadovautis gyvenime. Kelyje į Dangaus karalystę mus telydi Mergelė Marija, visų šventųjų Karalienė, - baigė popiežius Pranciškus Mišių homiliją.

Po Mišių, prieš kartu su visais jų dalyviais kalbėtą Viešpaties Angelo maldą, Šventasis Tėvas pasveikino šia proga atvykusius naujų šventųjų kraštiečius – italus iš Vičencos, Riminio, Neapolio ir Kozencos, o taip pat piligrimus iš Indijos Keralos valstijos, kurioje darbavusi du šią dieną paskelbti nauji šventieji. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.