Popiežius Pranciškus Turkijoje. Oficialūs susitikimai sostinėje Ankaroje (+video)

Prasidėjo šeštoji popiežiaus Pranciškaus tarptautinė apaštališkoji kelionė. Pagrindinis jos tikslas – susitikimas su Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi ir malda apaštalo šv. Andriejaus šventės proga. Petras keliauja pas brolį Andriejų, - taip popiežius Pranciškus prieš porą dienų kalbėjo apie šį ekumeniniams katalikų ir ortodoksų Bažnyčių santykiams svarbų įvykį. Simonas Petras ir Andriejus buvo tikri broliai. Dabar Petro įpėdinis Pranciškus keliauja pas Andriejaus įpėdinį Baltramiejų. Greta šio svarbiausio ekumeninio kelionės dėmens, Stambule popiežius susitiks ir su mažąja katalikų bendruomene, o penktadienį, pirmąją kelionės dieną, įvyko oficialūs susitikimai su Turkijos prezidentu ir pagrindinių valstybinių institucijų vadovais.

Iš Romos išskridęs penktadienio rytą, Turkijos sostinės Ankaros oro uostą popiežiaus lėktuvas pasiekė po vidudienio. Tiesiai iš oro uosto popiežius nuvyko padėti gėlių prie Turkijos Respublikos įkūrėjo ir pirmojo prezidento Mustafos Kemalio Atatiurko kapo. Dabartinės Turkijos pirmtakės Osmanų imperijos valdžioje iki Pirmojo pasaulinio karo buvo ne tik Mažoji Azija, bet ir dalis Balkanų, Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika. Per karą subyrėjus imperijai, susikūrė Turkijos Respublika, buvo nuverstas sultonas, panaikintas kalifatas, griežtai atskirtos pasaulietinė ir religinė sferos, anksčiau naudoti arabų rašmenys pakeisti lotyniškais. Pasaulietinės valstybės kūrimui vadovavo buvęs Osmanų imperijos armijos karininkas Mustafa Kemalis, vėliau pradėtas vadinti „Atatiurku“ - „Turkų tėvu“. Jo mauzoliejaus aplankymas yra valstybių vadovų oficialių vizitų Turkijoje protokolo privaloma dalis.

Iš Atatiurko mauzoliejaus popiežius Pranciškus atvyko į Ankaros centre neseniai pastatytus naujus Turkijos prezidento rūmus. Čia įvyko oficiali sutikimo ceremonija, su išrikiuota garbės sargyba ir su valstybiniais himnais. Po to sekė privatus popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Respublikos Prezidentu. Recepas Tayyipas Erdoganas, islamiškosios partijos lyderis, buvęs Stambulo meras ir Turkijos premjeras, prezidentu išrinktas prieš tris mėnesius.

Po privataus pokalbio su prezidentu, sekė oficialus susitikimas su valdžios vadovais, kurio metu Pranciškus pasakė pirmąją šios kelionės kalbą.

Pirmiausia Šventasis Tėvas priminė, kad dabartinės Turkijos teritorijoje gimė šv. Paulius, kad čia jis įkūrė pirmąsias krikščionių bendruomenes, kad čia įvyko pirmieji septyni visuotiniai Bažnyčios Susirinkimai, kad čia, šalia Efezo, yra iki mūsų dienų krikščionių ir musulmonų pagarbiai lankomi namai, kuriuose, pasak tradicijos, yra gyvenusi Jėzaus Motina Marija. Popiežius paminėjo ir Katalikų Bažnyčios ryšius su Turkija naujaisiais laikais, čia tarnavusį Angelo Giuseppe Roncalli, būsimą popiežių Joną XXIII, taip pat Turkiją aplankiusius savo pirmtakus Paulių VI, Joną Paulių II ir Benediktą XVI.

Mums reikia dialogo, kurio dėka geriau pažintume ir apsvarstytume daugybę dalykų, kurie mus vienija, o tuo pat metu geriau suprastume ir ramiai išnagrinėtume mūsų skirtumus, kad būtų galima iš jų pasimokyti, - sakė Pranciškus. Svarbu, kad musulmonai, žydai ir krikščionys – ir pagal įstatymų raidę, ir kasdienio gyvenimo praktikoje – turėtų tokias pačias teises ir pareigas. To reikia, kad jie be sunkumų vieni kitus pripažintų broliais ir bendrakeleiviais, vengtų nesusipratimų, glaudžiau bendradarbiautų. Visiems vienodai garantuojama religijos ir žodžio laisvė padės labiau išsiskleisti bičiulystei, taps iškalbingu taikos ženklu.

To reikia Artimiesiems Rytams, Europai ir visam pasauliui. Artimuosius Rytus jau daug metų vargina nesibaigiantys karai ir atrodo, kad vienintelis atsakas į karą ir smurtą yra naujas karas ir naujas smurtas. Fanatizmui, fundamentalizmui, nesusipratimus ir diskriminaciją kurstančioms neracionalioms baimėms reikia priešpastatyti visų tikinčiųjų solidarumą, pagarbą gyvybei, religijos laisvę.

Turkijoje sakytoje pirmoje kalboje popiežius paminėjo karą ir teroristinį smurtą Sirijoje ir Irake, o taip pat Turkijos svetingumą pabėgėliams. Humanitarinė pagalba yra būtina, tačiau negalima būti abejingiems ir šių tragedijų priežastims. Kartodamas, kad reikia sustabdyti neteisingą agresorių, - sakė Pranciškus, - noriu taip pat priminti, kad problema neturėtų būti sprendžiama vien karinėmis priemonėmis.

Turkijai, dėl jos istorijos, geografinės padėties, vaidmens regione, tenka didelė atsakomybė. Aukščiausiasis telaimina ir tesaugo Turkiją, - sakė Pranciškus, - tepadeda jai veiksmingai ir su įsitikinimu vykdyti taikdarės pašaukimą.

Antrasis oficialus pirmosios vizito dienos įvykis buvo popiežiaus vizitas Turkijos religijų reikalų departamente. Ši institucija, turkiškai vadinama „Diyanet“ buvo įkurta 1924 m. panaikinus Osmanų imperijos Šariato ministeriją. Turkijos Respublikoje radikaliai atskyrus religiją ir valstybę, šis departamentas administruoja islamo bendruomenių veiklą, išlaiko mečetes ir imamus, tvarko islamo tikybos dėstymą. Departamentas taip pat prižiūri religines mažumas. Oficialiais duomenimis 98% procentai Turkijos gyventojų yra musulmonai. Pagrindinės krikščionių bendruomenes sudaro ortodoksai, armėnai ir katalikai.

Religijų reikalų departamente vykusiame susitikime su popiežiumi dalyvavo ne tik šios institucijos vadovai, bet buvo pakviesti ir religinių bendruomenių atstovai. Jiems sakytoje kalboje, popiežius Pranciškus dar kartą iškėlė religijų atsakomybę už taiką, pagarbą žmogaus gyvybei ir teisėms.

Religiniais motyvais teisinamas smurtas turi būti griežtai pasmerktas, nes Visagalis yra gyvybės ir taikos Dievas. Pasaulis tikisi, kad visi Dievo garbintojai būtų taikūs žmonės, kad sugebėtų gyventi kaip broliai ir seserys, - sakė Pranciškus, pridurdamas, kad negana tik smerkti piktnaudžiavimą religija ir jos naudojimą politiniams interesams, bet reikia ir konkretaus skirtingų religijų tikinčiųjų ir ypač bendruomenių lyderių bendradarbiavimo. Mes, krikščionys ir musulmonai, esame paveldėję nepaprastai brangius turtus: garbiname gailestingąjį Dievą, remiamės patriarchu Abraomu, turime maldą, išmaldą ir pasninką. Tai elementai, kurie nuoširdžiai naudojami, gali perkeisti mūsų kasdienybę ir sukurti tvirtus pagrindus oriam ir broliškam gyvenimui. Šia proga popiežius Pranciškus dar kartą padėkojo turkų tautai – musulmonams ir krikščionims – už dosnią pagalbą Turkijoje prieglobstį gavusiems pabėgėliams iš kaimyninių šalių, kuriose vyksta karai.

Susitikimu Religijų reikalų departamente baigėsi oficialūs kelionės pirmosios dienos įvykiai. Pernakvojęs nunciatūroje Ankaroje, šeštadienio rytą popiežius keliauja į Stambulą, kur jo laukia mažoji katalikų bendruomenė ir patriarchas Baltramiejus. (Vatikano radijas)