Popiežius Pranciškus Konstantinopolio patriarchate: Siekdami vienybės nekeliame jokių
sąlygų (+video)
Sekmadienį, trečią ir jau paskutinę vizito Turkijoje dieną, popiežius Pranciškus kartu
su Ortodoksų Bažnyčios bendruomene šventė Konstantinopolio patriarchato dangiškojo
globėjo apaštalo šv. Andriejaus šventę.
Pernakvojęs Šventojo Sosto atstovybės
namuose, jų koplyčioje aukojęs Pirmojo Advento sekmadienio Mišias, popiežius Pranciškus
sekmadienio rytą pirmiausia priėmė Turkijos didįjį rabiną, vadovaujantį nedidelei
žydų bendruomenei, po to sugrįžo į jau šeštadienio vakarą lankytą Konstantinopolio
ekumeninio patriarchato centrą – šv. Jurgio bažnyčią, pietiniame Aukso rago įlankos
krante – ir dalyvavo patriarcho Baltramiejaus vadovautoje iškilmingoje apaštalo šv.
Andriejaus šventės Dieviškojoje Liturgijoje.
Liturgijos pabaigoje, sveikindamas
popiežių Pranciškų, patriarchas Baltramiejus sakė, kad nors Romos ir Konstantinopolio
Bažnyčios, dėl prieš tūkstantį metų įvykusio skilimo, vis dar negali kartu švęsti
didžiojo bendro Ekumeninio Susirinkimo, tačiau laukdamos tos palaimintos dienos, jau
dabar jos dalyvauja viena kitos sinodiniame gyvenime. Dabartiniai pasaulio įvykiai
verčia krikščionis artimiau bendradarbiauti ir ryžtingiau siekti vienybės. Negalime
sau leisti prabangos veikti pavieniui, nes dabartiniai krikščionių persekiotojai neklausia
kuriai Bažnyčiai priklauso jų aukos. Vienybė, kurios mes trokštame, - sakė patriarchas,
- jau pasiekta naujų kankinių bendrystėje. Patriarchas meldė, kad užtariant apaštalui
Andriejui, kurį graikų tradicija vadina pirmuoju pašauktuoju (Protokletos) ir jo broliui
Petrui, vadinamam pirmuoju skelbėju (Protokorifeos), Viešpats vestų savo Bažnyčią
į jo valios išsipildymą.
Popiežius Pranciškus, kreipdamasis į patriarchą Baltramiejų
ir į visą Konstantinopolio patriarchato bendruomenę, pirmiausia priminė, neseniai
sukakusias popiežiaus Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro broliško apsikalbinimo Jeruzalėje
penkiasdešimtąsias metines, kurios buvo paminėtos jo patriarcho Baltramiejaus susitikimu
šiemet įvykusiu Jeruzalėje, mieste, kuriame Viešpats Jėzus Kristus mirė ir prisikėlė.
Popiežius taip pat paminėjo, kad kaip tik šiomis dienomis sukanka 50 metų ir nuo Vatikano
II Susirinkimo dekreto apie ekumenizmą paskelbimo. Jame buvo pasakyta, kad siekdama
vienybės, Katalikų Bažnyčia gerbia ne tik Rytų Bažnyčių liturginę ir dvasinę tradiciją,
bet pripažįsta ir jų kanoninę santvarką. Noriu pakartoti, - sakė Pranciškus, - kad
šio principo laikymasis, kaip esminė ir abipusė vienybės atkūrimo sąlyga, nereiškia
vienų palenkimo kitiems, ar įjungimo į kitus, bet reiškia priėmimą visų dovanų, kuriomis
Dievas visus apdovanojo, kad būtų apreikštas visam pasauliui didis išganymo slėpinys,
įvykdytas Jėzaus Kristaus veikiant Šventajai Dvasiai. Siekdama visiškos vienybės,
Katalikų Bažnyčia nekelia jokių sąlygų, išskyrus tik vieną – bendrą tikėjimo išpažinimą,
kurio esame pasirengę kartu siekti remdamiesi Šventojo Rašto mokymu ir pirmojo tūkstantmečio
patirtimi.
Negalime negirdėti iš dabartinio pasaulio kylančių balsų, prašančių
mūsų Bažnyčias gyventi kaip tikri Viešpaties Jėzaus Kristaus mokiniai. Pirmiausia
tai vargšų balsas, - sakė Pranciškus. Mes, kaip krikščionys, esame pašaukti bendromis
pastangomis įveikti abejingumo globalizaciją ir kurti naują meilės ir solidarumo civilizaciją.
Tai ir pasaulyje vykstančių konfliktų aukų balsas. Šia proga Pranciškus paminėjo
ir šį penktadienį įvykusį nežmonišką pasikėsinimą prieš mečetę Nigerijoje. Trečiasis
tai jaunimo balsas, sakė Pranciškus, pridurdamas, kad visi esame atsakingi už tai,
kad jaunimui būtų perduota brangi tikėjimo dovana ir tikras humanizmas.
Brangus
broli, brangiausias broli, esame kelyje į visišką bendrystę ir matome jos akivaizdžius,
nors ir dar tik dalinius ženklus. Tai mus guodžia ir skatina eiti pirmyn, sakė Pranciškus
ir pridūrė: Neužmirškime vieni už kitus melstis.
Pasibaigus Dieviškajai Liturgijai,
Pranciškus ir Baltramiejus pasirašė bendrąją deklaraciją ir galiausia abu, popiežius
lotyniškai, patriarchas graikiškas, visiems iškilmės dalyviams suteikė apaštališkąjį
palaiminimą. Po pietų popiežiaus Pranciškaus dar laukė trumpas susitikimas su Stambule
tarnaujančias kunigais saleziečiais ir jų globojamu jaunimu. Ir galiausiai, po neformalaus
atsisveikinimo oro uoste, kelionė atgal į Romą. (Vatikano radijas)