Japonų misionieriaus dėka šimtai vaikų Kambodžoje gauna išsilavinimą
Nors t. Fumio Goto jau 85 metai, šis japonų misionierius ir katalikų kunigas dar nežada
išeiti į užtarnautą poilsį, labiau priešingai: praėjusiais metais jo vadovaujamos
nevyriausybinės organizacijos „Amatak“ dėka buvo pastatyta 18-oji, o šią žiemą bus
atidaryta 19 mokykla Kambodžoje, rašoma „Japan Times“ interneto portale.
Šioje
šalyje misionierius pradėjo darbuotis nuo 1981 metų, kai formaliai buvo panaikintas
itin kruvinas ir komunistinis Raudonųjų Khmerų režimas, nužudęs mažiausiai du milijonus
asmenų, palikęs didžiules žaizdas visuomenėje, kurios jaučiamos iki pat šios dienos.
Prireikė dar keliolikos metų, kol režimo galia visai išnyko, kol buvo pradėta suiminėti
ir teisti jo lyderius. Šis režimas smarkiai prisidėjo prie to, kad Kambodža, graži
ir istoriškai turtinga šalis, iki šiol yra viena iš skurdžiausių Azijoje, kai jos
artimesnės ir tolimesnės kaimynės tapo pasaulinės ekonomikos „tigrais“.
Pirmoji
t. Goto iniciatyva buvo vaikų prieglaudos, skirtos tiems, kurių tėvai buvo nužudyti
režimo. Jis įsteigė 14 prieglaudų. 1995 metais pastatė pirmąją mokyklą. Kambodžai
bandant atsistoti ant kojų, šalyje pradėta kurti švietimo sistema, bet ji veikia miestuose,
didesnėse gyvenvietėse. O provincijoje jų trūksta, daug vaikų paprasčiausiai neturi
kur eiti mokytis. T. Goto mokyklos yra paprastos ir funkcionalios: jos skirtos maždaug
150 vaikų, su keliais mokytojais, keliomis klasėmis. Paskutinioji mokykla, kurią tikimasi
užbaigti jau vasario mėnesį, bus prieinama penkių Kampong Chhnang provincijos kaimų
vaikams. T. Goto taip pat rūpinasi švietimo vadovėlių vertimu ir ruošimu khmerų kalba.
Mokymo programa yra šešių metų trukmės. Viena vertus, tai nėra daug daug, lyginant
su turtingų šalių švietimo sistemų standartais, kita vertus, ji pajėgi suteikti pamatinį
išprusimą. Beje, japono kunigo vadovaujamos organizacijos pavadinimas „Amatak“ khmerų
kalba reiškia „amžinybė“. Ji surenka savo fondus tarp japonų aukotojų ir geradarių.
Skurdas
Kambodžoje iš tiesų labai didelis. Kaip pasakojo t. Goto, tėvai atskiria savo vaikus,
išsiunčia toli, tikėdamiesi, kad jie gaus didesnių galimybių, o neretai tiesiog parduoda.
Ne todėl, kad norėtų, bet todėl, kad nemato kitos galimybės nemirti iš bado – jie
patys ir jų vaikai. 10-12 metų mergaitė gali būti parduota į prostitucijos ratą vos
už 300 dolerių. Jis pasakojo, kad jam atvykus į Kambodžą ir pradėjus čia darbuotis,
sužinojo apie vieną tokią parduodamą mergaitę: už gautus pinigus šeima būtų prasimaitinusi
kelias savaites. Tad jis jiems nusiuntė keletą maišų ryžių. Mergaitė liko su šeima,
galėjo mokytis ir šiandien pati yra gamtamokslių mokytoja vienoje aukštojoje mokykloje.
„Kai matai tokius žmones, kaip ji, tada supranti kokia didžiulė laimė yra padėti žmonėms“,
sako t. Fumio Goto. (Vatikano radijas)