2014-12-04 16:52:46

Japonų misionieriaus dėka šimtai vaikų Kambodžoje gauna išsilavinimą


Nors t. Fumio Goto jau 85 metai, šis japonų misionierius ir katalikų kunigas dar nežada išeiti į užtarnautą poilsį, labiau priešingai: praėjusiais metais jo vadovaujamos nevyriausybinės organizacijos „Amatak“ dėka buvo pastatyta 18-oji, o šią žiemą bus atidaryta 19 mokykla Kambodžoje, rašoma „Japan Times“ interneto portale.

Šioje šalyje misionierius pradėjo darbuotis nuo 1981 metų, kai formaliai buvo panaikintas itin kruvinas ir komunistinis Raudonųjų Khmerų režimas, nužudęs mažiausiai du milijonus asmenų, palikęs didžiules žaizdas visuomenėje, kurios jaučiamos iki pat šios dienos. Prireikė dar keliolikos metų, kol režimo galia visai išnyko, kol buvo pradėta suiminėti ir teisti jo lyderius. Šis režimas smarkiai prisidėjo prie to, kad Kambodža, graži ir istoriškai turtinga šalis, iki šiol yra viena iš skurdžiausių Azijoje, kai jos artimesnės ir tolimesnės kaimynės tapo pasaulinės ekonomikos „tigrais“.

Pirmoji t. Goto iniciatyva buvo vaikų prieglaudos, skirtos tiems, kurių tėvai buvo nužudyti režimo. Jis įsteigė 14 prieglaudų. 1995 metais pastatė pirmąją mokyklą. Kambodžai bandant atsistoti ant kojų, šalyje pradėta kurti švietimo sistema, bet ji veikia miestuose, didesnėse gyvenvietėse. O provincijoje jų trūksta, daug vaikų paprasčiausiai neturi kur eiti mokytis. T. Goto mokyklos yra paprastos ir funkcionalios: jos skirtos maždaug 150 vaikų, su keliais mokytojais, keliomis klasėmis. Paskutinioji mokykla, kurią tikimasi užbaigti jau vasario mėnesį, bus prieinama penkių Kampong Chhnang provincijos kaimų vaikams. T. Goto taip pat rūpinasi švietimo vadovėlių vertimu ir ruošimu khmerų kalba. Mokymo programa yra šešių metų trukmės. Viena vertus, tai nėra daug daug, lyginant su turtingų šalių švietimo sistemų standartais, kita vertus, ji pajėgi suteikti pamatinį išprusimą. Beje, japono kunigo vadovaujamos organizacijos pavadinimas „Amatak“ khmerų kalba reiškia „amžinybė“. Ji surenka savo fondus tarp japonų aukotojų ir geradarių.

Skurdas Kambodžoje iš tiesų labai didelis. Kaip pasakojo t. Goto, tėvai atskiria savo vaikus, išsiunčia toli, tikėdamiesi, kad jie gaus didesnių galimybių, o neretai tiesiog parduoda. Ne todėl, kad norėtų, bet todėl, kad nemato kitos galimybės nemirti iš bado – jie patys ir jų vaikai. 10-12 metų mergaitė gali būti parduota į prostitucijos ratą vos už 300 dolerių. Jis pasakojo, kad jam atvykus į Kambodžą ir pradėjus čia darbuotis, sužinojo apie vieną tokią parduodamą mergaitę: už gautus pinigus šeima būtų prasimaitinusi kelias savaites. Tad jis jiems nusiuntė keletą maišų ryžių. Mergaitė liko su šeima, galėjo mokytis ir šiandien pati yra gamtamokslių mokytoja vienoje aukštojoje mokykloje. „Kai matai tokius žmones, kaip ji, tada supranti kokia didžiulė laimė yra padėti žmonėms“, sako t. Fumio Goto. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.