Popiežiaus Pranciškaus homilija: Nedėkime vilčių į tai kas šiandien yra, o rytoj nebus (+video)

Negana tik sakyti, kad aš esu tikintis žmogus. Tikras krikščionis tai tas, kuris gyvena pagal Dievo Žodį, - sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių dalyviams komentuodamas šios dienos Evangelijos palyginimą apie išmintingą žmogų, pasistačiusį namus ant uolos. Nebūkime nugrimuoti krikščionys, nemanykime, kad gana tik gražiai atrodyti, nes ateis lietus ir mūsų grimą nuplaus. Nemanykime, kad gana būti gimusiam tikinčiųjų šeimoje, priklausyti katalikiškai organizacija ar remti labdarą. Visi fasadiniai krikščionys suklumpa susidūrę su gundymais, nes jie savo krikščioniškumą buvo pastatę ant smėlio. Tačiau, - sakė popiežius, - Dievo tautoje yra daugybė šventų žmonių, nebūtinai sulaukiančių kanonizacijos, bet tikrai šventų, kurie gyvena pagal meilės įsakymą. Jie pasistatė namus ant uolos, ant Kristaus.

„Pagalvokime apie mažutėlius... Apie ligonius, kurie aukoja savo kančias už Bažnyčią, už kitus žmones. Pagalvokime apie vienišus senelius, kurie kenčia ir meldžiasi. Pagalvokime apie šeimų motinas ir tėvus, kurie kasdien aukojasi dėl šeimos gerovės, dėl vaikų, dirba, kelia kasdienio gyvenimo sunkumus pasitikėdami Jėzumi, nesipuikuodami daro ką gali.“

„Pagalvokime ir apie tą daugybę kunigų, kurie tyliai su didele meile dirba savo parapijose: moko vaikus katekizmo, rūpinasi senais žmonėmis, ligoniais, ruošia jaunavedžius. Kasdien vis tas pats ir tas pats, bet jiems nenusibosta, nes jie tvirtai stovi ant uolos. Jėzus suteikia Bažnyčiai šventumą ir viltį“.

Išdidūs, pasipūtę, fasadiniai krikščionys bus pažeminti, o vargšai, turintys vargdienio dvasią, nuolankieji, tie, kurie nuoširdžiai gyvena pagal Dievo Žodį, bus išaukštinti, - kalbėjo Pranciškus. Šiandien čia esame, rytoj mūsų čia nebus. Šv. Bernardas įspėja: „Atsimink, žmogau, kas tavęs laukia. Būsi kirminų maistas“. Visi tapsime maistu kirminams, žūsime, jei neturėsime tvirto pagrindo.

„Šiuo pasirengimo Kalėdoms laiku prašykime Viešpatį, kad sugebėtume tvirtai stovėti ant jo uolos, kad jis būtų mūsų viltis. Visi esame nusidėjėliai, visi esame pažeidžiami, tačiau jei mūsų viltis yra Viešpats, sugebame eiti pirmyn. Tai krikščionio džiaugsmas. Viešpats mums atleidžia, jis yra mūsų viltis, mūsų ramybė ir džiaugsmas. Nedėkime vilčių į tai kas šiandien yra, bet rytoj nebus“. (Vatikano radijas)