Šventasis Tėvas aplankė Marijos Didžiąją baziliką ir pagerbė Mariją Ispanijos aikštėje
(+video)
Pirmadienio popietę, apie 16 valandą, Pranciškus aplankė Marijos Didžiąją baziliką
ir dar kartą meldėsi prie „Salus populi romani – Romos liaudies išgelbėjimo“ ikonos.
Ši ikona vaizduoja Mariją su Kūdikėliu Jėzumi ir yra vienas iš svarbiausių pamaldumo
Marijai ženklų Romos bažnyčioje. Marijos Didžioji bazilika ir „Salus popoli romani“
ikona neabejotinai tapo vienomis iš Pranciškui asmeniškai brangiausių ir mieliausių
maldos vietų: baziliką jis aplankė jau šešioliktą kartą per mažiau nei dvejus metus
trunkantį savo pontifikatą. Į baziliką Šventasis Tėvas atvyko kitą dieną po savo išrinkimo
šv. Petro įpėdiniu, 2013 kovo 14-ąją. Ją aplankė prieš ir po savųjų tarptautinių apaštalinių
ir piligriminių kelionių, paskutinį kartą vos prieš gerą savaitę, lapkričio 30-ąją
dieną, grįžęs iš Turkijos. Joje meldėsi ir tradicinėmis progomis, kaip kad per Kristaus
Kūno ir Kraujo iškilmę. Antrą kartą joje apsilankė švenčiant Marijos Nekaltojo Prasidėjimo
iškilmę.
*
Iš Marijos Didžiosios bazilikos Pranciškus išvyko į Ispanijos
aikštę, taip pat tęsdamas savo pirmtakų pradėtą tradiciją. Čia stovi taip vadinamoji
Nekaltojo Prasidėjimo kolona.
Nekaltojo Prisikėlimo dogma buvo paskelbta 1854
metais, popiežiaus Pijaus IX. Kaip pirmadienio vidudienio maldoje paaiškino popiežius
Pranciškus, ji tvirtina, kad Marijai Dievas suteikė išskirtinę ir išimtinę malonę
gimti nepaliestai prigimtinės nuodėmės. O pastaroji, kaip rašoma katalikų Bažnyčios
katekizme, nėra asmeninė nuodėmė ar iš asmeninio veiksmo kilusi pasekmė, tačiau „būsena“.
Ši būsena pasižymi harmonijos trūkumu, kurį kiekvienas gerai pažįstame: tarp sielos
ir kūno, tarp vyro ir moters, tarp žmogaus ir kūrinijos, tarp žmogaus ir Dievo. Ją
vadiname prigimtine ar gimtąją, nes Šventajame Rašte pasakojama, kad pirmieji žmonės,
Adomas ir Ieva, pažeidė santykį su Dievu, prarado pirmapradį šventumą, tai skaudžiai
palietė pačią žmogiškos prigimties harmoniją. O vėliau ši prigimtis, su pažeista harmonija,
perduota jų palikuonims. Šioje perspektyvoje yra suprantamas Dievo Sūnaus atsiuntimas:
tai Dievo iniciatyva, nenorint žmogaus palikti tamsoje, rodant jam kelią į naują harmoniją,
į dangaus Karalystę.
Nekaltojo Prasidėjimo kolona buvo iškelta 1857 metais.
Kaip sako pats jos pavadinimas, ja būtent pagerbiama Nekaltojo Prasidėjimo tiesa.
Ant aukšto marmurinio pamato buvo užkelta beveik 12 metrų aukščio senovinė romėnų
kolona, o ant jos viršaus – bronzinė Dievo Motinos statula. Gruodžio 8 dieną maldininkai,
romiečiai ir Romos miesto svečiai, ateinantys į Ispanijos aikštę kartu su popiežiumi
dalyvauti maldoje, galima pamatyti gaisrininkų: tai taipogi savotiška tradicija. Statant
koloną darbavosi daug tuometinių gaisrininkų, o nuo 1938 metų gaisrininkai tarp Mergelės
Marijos rankų įtaiso gėlių vainiką. Nuo 1953 metų šioje pagarbos ceremonijoje paprastai
dalyvauja ir popiežius.
*
Šiais metais popiežius Pranciškus prie Nekaltojo
Prasidėjimo kolonos sukalbėjo tokią maldą:
O Marija, Motina mūsų, šiandien
Dievo tauta švenčia garbindama Tave kaip Nekaltai Pradėtąją, per amžius apsaugotą
nuo nuodėmės užkrato. Priimki pagarbą, kurią teikiu visos Bažnyčios Romoje ir visame
pasaulyje vardu. Žinojimas, kad Tu, mūsų Motina, esi visiškai laisva nuo nuodėmės,
mums teikia didžią paguodą. Žinojimas, kad blogis Tau neturi galios, mus pripildo
vilties ir stiprybės kasdienėje kovoje, kurią turime kovoti prieš blogio keliamas
grėsmes. Tačiau šioje kovoje nesame vieni, nesam palikti našlaičiais, nes Jėzus,
prieš mirdamas ant kryžiaus, kaip Motiną mums paliko Tave. Tad mes, nors būdami nusidėjėliai,
esame Tavo vaikai, Nekaltai Pradėtosios vaikai, pakviesti į tą šventumą, kuris Dievo
malonės dėka nuo pat pradžių Tavyje šviečia. Šios vilties įkvėpti, šiandien mes
šaukiamės Tavo motiniškos globos mums, mūsų šeimoms, šiam miestui, visam pasauliui.
Tau užtariant, Dievo meilės galia, kuri Tave apsaugojo nuo gimtosios nuodėmės,
teišlaisvina žmoniją iš bet kokios dvasinės ir fizinės vergovės, ir tepadeda Dieviškajam
išganymo planui nugalėti mūsų širdyse ir įvykiuose. Padėk, kad ir mumyse, Tavo
vaikuose, malonė įveiktų išdidumą, ir taptume tokie gailestingi, kaip mūsų Dangiškasis
Tėvas yra gailestingas. Šiuo metu, vedančiu į Jėzaus Gimimo šventę, išmokyk mus
keliauti prieš srovę: išsilaisvinti, sumažėti, dovanoti save, klausytis, nutilti,
kreipti žvilgsnį nuo savęs į kitus, suteikti erdvės Dievo grožiui, tikrojo džiaugsmo
šaltiniui. Nekaltai Pradėtoji Mūsų Motina, melski už mus!
*
Pranciškus
taip pat paliko baltų gėlių vainiką kolonos apačioje, išklausė šv. Mergelės Marijos
litaniją. Ispanijos aikštėje ir jos prieigose susirinko daug žmonių, daug šeimų, pirmoje
vietoje stovint negalią turinčių žmonių vežimėliams. Po pagerbimo apeigų Šventasis
Tėvas, kaip jam įprasta, ilgai ir neskubėdamas sveikino tikinčiuosius, paspausdamas
rankas, paglostydamas neįgaliųjų galvas, pabučiuodamas mažus kūdikius. Po to popiežius
grįžo į Vatikaną. (Vatikano radijas)