Kunigų konferencijoje Panevėžyje kalbėta apie Vyskupų Sinodą

Panevėžio Kurijoje gruodžio 10 d. vyko vyskupijos kunigų susitikimas. Savo įspūdžiais iš Vatikane vykusio Šeimų Sinodo „Iššūkiai šeimai evangelizacijos kontekste“ dalinosi Vilniaus Šeimos centro direktorius Algis Petronis. Svečias pastebėjo, kad Sinode kviestiniais svečiais dalyvavo apie keturiasdešimt pasauliečių. Tai buvo specialistai ekspertai ir klausytojai.

Jis sakė, jog sunku lyginti su kitais Sinodais, bet šiame Sinode susidarė įspūdis, jog vyskupai buvo labai aktyvūs. Popiežius dalyvavo visuose Sinodo posėdžiuose ir atidžiai klausėsi, išskyrus trečiadienį, bendrosios audiencijos dieną. Jis pasisakė du kartus, Sinodo pradžioje, kviesdamas Sinodo tėvus kalbėti atvirai. „Man nebuvo įspūdžio, jog ten vyksta kažkokia kova. Visus vienijo aiškus supratimas dėl santuokos neišardomumo. Diskusijos vyko, kaip turėtų vykti sielovada...

Pradžioje Sinodo tėvai pristatė daugybę problemų... Savaitgalio metu buvo paruoštas dokumentas darbui grupėje. Šis dokumentas iššaukė nemažą reakciją spaudoje, tačiau reakcijos neatspindėjo diskusijos dvasios ir balanso. Vyskupai sureagavo į spaudos reakciją ir neproporcingą kai kurių temų dominavimą. Jie norėjo pataisyti tai, kas nesubalansuotai buvo interpretuojama spaudoje. Kai kurie darbo grupių moderatoriai pasauliečiams leido aktyviai dalyvauti. Darbas buvo labai intensyvus. Sinodo pabaigoje dėl galutinio dokumento buvo balsuojama papunkčiui. Popiežius leido skelbti visą dokumentą.

Tai nebuvo nuoseklus dokumentas. Svečias sakė, jog jam susidarė įspūdis, jog buvo ieškoma ne kaip problemą spręsti, bet įvardinti problemas. Buvo išryškintos antrą kartą vedusiųjų situacija, nespecifinė problemos zona: vienatvė, emigracija kaip atskirties šeima, smurtas, naujos evangelizacijos neišvengiamumas ir santuokos anuliavimo proceso keblumai. Pora iš Irako priminė Artimųjų Rytų krikščionių šiurpią situaciją.

Prelegentas sakė, jog popiežiaus baigiamoji kalba visus apjungė. Popiežius pabrėžė, kad būtų buvę neramu, jei nebūtų buvę diskusijų. Jis kalbėjo apie tam tikras pagundas: (būti negailestingai nelanksčiais ir nesileisti būti Dievo nustebintiems ir – būti geručiais, imituojant gerumą, bet nepasakant, kokios problemos laukia, pasirinkus „greitą sprendimą“. Be to, atsiranda pagunda į tikėjimo paveldą žiūrėti kaip į savo nuosavybę. Kai jis kalbėjo buvo spengianti tyla.

Kunigai prelegentui uždavė keletą klausimų. Kun. Rimas klausė apie skirtingus kardinolų pasisakymus. Keletas kunigų klausė apie Sinode nuskambėjusią temą apie šeimų palydėjimą po santuokos.

Palydėjime svarbu atrasti teisingą balansą tarp šeimos santykių supratimo: sugebėjimo susikalbėti, vaikų priežiūros, ir religinio gyvenimo dalykų. Gerai, jei pavyksta įjungti į parapijos bendruomenę.

Kas žmones suburia? Bendra veikla. Jos metu žmonės pradeda kalbėtis, atsiranda užkulisiai. Atsiranda bendruomenės jausmas. Izoliacija dabar yra didžiulė problema. Vienatvė-Vakarų visuomenės skurdas. Problema ne tame, kad žmonės blogi, bet todėl, kad žmonės nebemoka bendrauti. Bandom judinti ne tik Vilniuje, bet ir Vilniaus rajone, kur daug naujakurių. Svarbiausia, rasti pagalbininkų, kurie padėtų parapijoje organizuoti šeimų palydėjimą.

Dar vienas konkretus klausimas kun. Gedimino klausimas: Pora gyvena civilinėje santuokoje. Jie klausia, kam reikalingas santuokos sakramentas? Ką atsakytų psichologas? Atsakymas: Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nėra susituokę, jie yra silpnesni problemų sprendimui. Kita vertus, kol žmonėms nekils autentiškas klausimas dėl santuokos sakramento, tol tai bus tik tradicija, tol matys tik įpakavimą.

Pabaigoje Petronis pasidalino asmenine darbo su besirengiančiais šeimai ir darbo su šeimomis patirtimi.

Kun. Algirdas Dauknys