Popiežiaus atstovas dalyvavo Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios atgimimo jubiliejuje

Šiomis dienomis Kijeve vyko Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios išėjimo iš pogrindžio 25 metų sukakties minėjimai, kuriuose dalyvavo ir popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys, Vienos arkivyskupas kard. Christophas Schoenbornas.

Ukrainiečių graikų apeigų katalikų Bažnyčia susiformavo šešioliktojo amžiaus pabaigoje kai dalis dabartinės Ukrainos stačiatikių vyskupų, Brastoje sudarė uniją su katalikų Bažnyčia ir prie jos prisijungė, išlaikydami savo bizantišką liturgiją ir tradiciją. Aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje žlugus Abiejų Tautų Respublikai, rytinė Ukrainos dalis atsidūrė Rusijoje, o vakarinė – Austrijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo vakarinė Ukraina atiteko Lenkijai, o rytinė Sovietų Sąjungai. Austrų, o vėliau lenkų valdžioje buvusioje Vakarų Ukrainoje graikų apeigų katalikai galėjo maždaug laisvai veikti, tačiau po Antrojo pasaulinio ir ši teritorija tapo Sovietų Sąjungos dalimi. Stalino sprendimu 1946 m. Lvove įvyko pseudo-sinodas, rytų apeigų katalikų bendruomenę prijungęs prie Maskvos stačiatikių patriarchato. Unitų bažnyčios buvo perduotos stačiatikiams; vyskupai ir kunigai atsidūrė sovietiniuose lageriuose. Ukrainos unitų Bažnyčia laisvę atgavo tik 1989 m. pradėjus byrėti Sovietų Sąjungai.

Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios išėjimo į laisvę dvidešimt penktosios metinės pažymėtos įvairiais Kijeve, Lvove ir kituose miestuose vykusiais šventiniai renginiais. Pagrindinės iškilmės vyko gruodžio 10 d. Kijeve. Jos prasidėjo katedroje visą naktį vykusiu maldos budėjimo ir iškilminga liturgija gruodžio 10-osios rytą. Jose dalyvavęs popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys kard. Christophas Schoenbornas kalbėjo apie didelę kankinystė kainą, kurią Ukrainos katalikams per visą jų bendruomenės istoriją teko sumokėti už ištikimybę apaštalo Petro sostui. Tą nepaprastą, krauju palaistytą ryšį bene geriausiai atspindi šv. Juozapato Kuncevičiaus pavyzdys. Jis, vienas pirmųjų šios bendruomenės vyskupų, buvo nužudytas už ištikimybę Petro sostui ir dabar jo relikvijos saugomos toje pačioje Romos bazilikoje, kuri saugo ir apaštalo šv. Petro relikvijas.

Kardinolas Schoenbornas sakė, kad ir šiomis dienomis lankydamas Ukrainoje jis savo akimis matė nepaprastą ukrainiečių katalikų ištikimybę Petro sostui. Taip pat pamačiau, kad ir dabartinis karas, palietęs Ukrainą, nekursto tikinčiųjų širdyje neapykantos, kad visi trokšta laisvės ir taikos. Galiausiai kardinolas patikino, kad jis perduos liudijimus popiežiui Pranciškui, kuris myli ukrainiečius katalikus.

Gruodžio 10 d. kard. Christophas Schoenbornas taip pats susitiko su Ukrainos Bažnyčių ir religinių organizacijų taryba, kurią sudaro Ukrainoje veikiančių krikščioniškųjų Bažnyčių ir bendruomenių vadovai bei kitų religinių grupių lyderiai. Jie prašė kardinolą perduoti popiežiui Pranciškui visą tiesą apie padėtį Ukrainoje. Ukrainoje visų tikybų išpažinėjai vieningi, nėra religinės neapykantos, visi tikintieji reikalauja, kad kuo greičiau būtų nutrauktas karas ir nebūtų liejamas kraujas. Šią žinia perduokite Šventajam Tėvui ir visiems, ką sutiksite, - buvo prašoma kardinolo, kuris, kaip popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys dalyvavo Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios išėjimo į laisvę dvidešimt penktųjų metinių minėjimuose. (Vatikano radijas)