Romoje vyko Europos jaunimo sielovados suvažiavimas. Pokalbis su jame dalyvavusiais Lietuvos atstovais.

Baigėsi gruodžio 11-13 dienomis Romos Popiežiškojoje „Maria Mater Ecclesiae“ kolegijoje vykęs ketvirtasis Europos jaunimo sielovados suvažiavimas, kuriame dabartinė jaunimo sielovados Europoje situacija ir ateitis nagrinėta iš popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo paraginimo Evangelii gaudium perspektyvos. Popiežiškosios pasauliečių tarybos inicijuotame renginyje, kurio tema „Jauna Bažnyčia, liudijanti Evangelijos džiaugsmą. Kartu einame Europos keliais“ dalyvavo daugiau nei 130 delegatų iš Europos vyskupų konferencijų: vyskupai, sielovadininkai, jaunimo atstovai ir įvairių asociacijų, bažnytinių judėjimų nariai.

Popiežiškosios pasauliečių tarybos pirmininkas kardinolas Stanislawas Rylko pristatydamas renginio temą, pabrėžė, kad šių laikų iššūkius - nuovargį ir pesimizmą - galima įveikti ieškant asmeninio pašaukimo, kreipiant dėmesį į Kristaus kvietimą, atsiliepiant į jo besąlygišką meilę. Jis ir kiti kalbėtojai pabrėžė Europos konteksto charakteristiką, kuriai būdinga vis labiau plintanti sekuliarizacija bei modelių įvairovė. Skambėjo ir kvietimas būti keliaujančia Bažnyčia, misionierių mokinių bendruomene, kuri imasi iniciatyvios, dalyvauja, lydi, neša vaisius ir švenčia. Aptarta ir Europos jaunimo esama tikrovė. Nelengva apibūdinti bendrą Europos jaunimo situaciją, kuri yra daugialypė – nuo britiško meritokratinio modelio iki bendruomeninės skandinaviškos sistemos, nuo priklausymo šeimyniniams klanams naštos Pietų Europoje iki socialinės integracijos logikos Europos Centre.

Situacija sudėtinga net žvelgiant į vienos šalies pavyzdį ir ieškant atsakymų į klausimus kaip ugdyti brandų tikėjimą jaunimo tarpe? Kaip jiems pateikti autentišką evangelinį gyvenimo būdą ar kaip paraginti remtis krikščioniškomis ir bendražmogiškomis vertybėmis? Aptarta, kaip, kokiomis formomis vietinėse Bažnyčiose pastebimas jaunimo Kristaus ieškojimas? Kaip atsiliepia Bažnyčia? Ar skiriamas laikas ir resursai jaunimo pastoracijai? Ar išeinama iš bažnyčių ieškant nutolusiųjų?

Antrosios dienos diskusijų centre – kunigo Fabio Attardo, saleziečių generalinio patarėjo jaunimo sielovadai, pranešimas apie pastoracijos gaires. Jis pabrėžė, kad pastoraciją visų pirma reikia pradėti nuo minties, kad tai yra mūsų namai, tai erdvė ir laikas, į kuriuos Dievas mus pasiuntė. Gyvename visuomenėje, kuri nuolat keičiasi, kur grėsmę tikėjimui kelia ne antireliginės mažumos, o abejingos masės, kurioms nerūpi tikėjimas ir vertybės. Mūsų tikėjimas turi būti stiprus. Dovana, kurią gavome ir kuria norime dalintis: tikėjimas, kuris nėra išskirtinumo ar uždarumo patirtis, o kiekvieno atskiro šių mūsų namų jaunuolio istorija mums yra kvietimas. Atspirties tašku turi būti Bažnyčia, ja turime remtis, nes be jos jaunimo sielovada neįmanoma. Jis pabrėžė, kad būtinas atsivertimas, atvira širdis, reikia be baimės atsiverti Šventosios Dvasios veikimui: nes organizuoti renginius yra lengva, tačiau sunku juos rengti taip, kad jie skatintų asmeninę brandą.

Grupėse kalbėta apie drąsą imtis naujovių Europos šalių jaunimo pastoracijai apaštalinio paraginimo šviesoje. Iškeltas pasiūlymas sukurti Europos jaunimo sielovados centrą, kartu ir observatoriją, kuri stebėtų jaunimo situaciją Europoje, sekant moto: „Europos Bažnyčios veikia kartu jaunimo labui“.

Ketvirtajame jaunimo sielovados suvažiavime dalyvavo keli Lietuvos atstovai. Kalbamės su suvažiavime dalyvavusiais Vilniaus augziliaru vyks. Arūnu Poniškaičiu, Lietuvos jaunimo pastoracinio centro vadove Dovile Kačiulyte ir jaunimo pastoracijos veikloje dalyvaujančia savanore Aurelija Šukelyte.

(Vatikano radijas)